Gruodžio 23 d. Seimas priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5299(3), kuriuo nuspręsta 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Už tai numatantį įstatymą balsavo 116 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 7 parlamentarai.
„Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai),
įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 4 iki 32 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, iki Konstitucinio Teismo pirmininko ar jį pavaduojančio teisėjo)“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikėtų apie 21 mln. eurų per metus.
2020-aisiais pareiginės algos bazinis dydis siekia yra 176 eurus.
Taip pat šiandien Seimas pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimams (projektui Nr. XIIIP-5293(3), padidindamas įstatyme nustatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Tokie pakeitimai neleis atsirasti nepagrįstai minimalių ir maksimalių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sanklotai („persidengimui“), o nuo 2021 m. sausio 1 d., nustačius 642 eurų minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir 177 eurų bazinį dydį (BD), minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Nuo kitų metų liepos 1 d. socialinių paslaugų srities darbuotojams įstatymo prieduose numatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 proc. vietoje šiuo metu esamų 20 proc., taip pat padidinti procentiniai dydžiai už socialinių paslaugų srities darbuotojų turimas kvalifikacines kategorijas.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, bus mokamas ne padidintas darbo užmokestis, kaip buvo numatyta iki šiol, o priemoka, nes biudžetinės įstaigos darbuotojui, kuriam nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas, padidinti jį už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, jau nebus galima. Nustatyta, kad priemoka už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, sieks iki 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir nebus įskaitoma į priemokų kitais pagrindais ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą.
Biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos šios priemokos:
1) už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė;
2) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;
3) už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;
4) už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
1–3 punktuose nustatytos priemokos gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir gali būti skiriamos ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Šių priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 proc. nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
4 punkte nustatyta priemoka gali siekti iki 20 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir gali būti skiriama iki darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, pabaigos.
Priemoka už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nebus skiriama, jei biudžetinės įstaigos darbuotojui karantino metu taikomi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo apmokėjimo dydžiai.
Nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ir atlikėjams priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 160 proc. nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, neįskaičiuojant priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Nustatyta, kad greta įstatyme jau įtvirtintų sąlygų, biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų ir darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Patikslintas įstatymo 11 straipsnis, nustatant konkrečius dydžius už darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius:
1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, švenčių dieną mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
2. Už darbą naktį ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžių užmokestis.
3. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimai priimti už balsavus 124, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius vienam Seimo nariui.
