Šios dienos feisbukinės „įžvalgos“: „Teisybė triunfuos tada kai tėvas parduos visą turtą užsiaugins barzdą nusipirks ir visą šeimą padės“. Kad žmogus žodį triumfuos parašė su klaida, aišku, bet ką jis apskritai norėjo pasakyti?!
Tęsiame gramatikos kartojimo kursą.
Ketvirtaisiais mokslo metais vaikai supažindinami su visomis kalbos dalimis. Viena iš jų – ir skaitvardis.
Kas mums rūpėtų pasikartoti iš skaitvardžių rašybos taisyklių?
Mums rūpėtų prisiminti, kaip linksniuojami kiekiniai skaitvardžiai du, dvi ir trys:
V. ir Š. du dvi
K. dviejų
N. dviem
G. du dvi
Įn.dviem
Vt. Dviejuose, dviejose
V. ir Š. trys
K. trijų
N. trims
G.tris
Įn. trimis
Vt. trijuose, trijose
Matome skirtumus: dviem, bet trims.
Skaitvardžių vienuolika… devyniolika galininko linksnyje nededame nosinės. Pavyzdžiui, vienuolika knygų.
Iš įvardžių rašybos reikia prisiminti, kad manęs, tavęs, savęs rašome su nosinėmis, o mane, tave, save – be nosinių.
Dėl veiksmažodžio. Net nežinome, ar verta kartoti pradinukams pateiktus mokymus, kad, pavyzdžiui, aria, ariate rašoma – ia, o ne –e, kaip jūs dažnai mėgstate. Bet toks pavojus yra, todėl pakartojame.
Kitas pamokymas: ėjo – ėjai, bet matė – matei. Matote, kad -ė susijusi su -e. Pavyzdžiui, spiegė – spiegei, žiūrėjo – žiūrėjai.
Ir būsimojo laiko rašyba:
Jeigu veiksmažodžio bendraties šaknis baigiasi priebalsiu ž arba š, tai būsimajame laike rašoma š, pavyzdžiui, vežti – vešime, nešti – nešime; jeigu baigiasi z arba s, rašome s, pavyzdžiui, megzti – megs, austi – ausiu.
Iš prieveiksmio klaidų, tai žmonės dažnokai supainioja seniai ir senai.
Seniai yra laiko prieveiksmis ir atsako į klausimą „kada?“, pavyzdžiui, seniai praėjo tie laikai.
Senai atsako į klausimą „kaip?“, yra būdo prieveiksmis, pavyzdžiui, ji jauna, bet senai atrodo.
Iš nosinių raidžių rašybos žodžių šaknyje:
Ilgieji balsiai žymimi nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų, kai jie giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi su an, en, in, un, pavyzdžiui, išsigąsti (išsigando), spręsčiau (sprendė), lįsk (lindo), kąsnis (kando).
Balsės a, e, į rašomos ir tada, kai jos šaknyje tarp savęs kaitaliojasi, pavyzdžiui: rąžosi – ręžiasi, spąstai – spęsti, grįžti – grąža.
Yra lietuvių kalboje keletas daiktavardžių, kurių rašybą patikriname tik tarimu: balsius visada tariame ilgai ir žymime nosinėmis raidėmis ą, ę. Be to, jų rašybą galima remti ir tarminiu tarimu (žansis, žonsis, žousis, žosis…):
ąsa, ąžuolas, lęšis, vąšas, žąsis, žąslai.
Kai kurių veiksmažodžių šaknyse tik esamajame laike rašomos nosinės ą, ę. Jų taip pat nedaug: gęsta, bet geso, gesdavo, gesti, gestų; tręšta (pūva, dūli), bet trešo, trešdavo, trešti. Taip pat šąla, bąla, sąla, bet šalo, balo, salo…
Nežinome, kaip dabar, bet seniau mokytojai sakydavo: gresia šaknyje nosinės raidės nerašome, nes kitaip GRESIA DVEJETAS! Padėdavo atsiminti. Taigi ir žemiau pateikiamų žodžių šaknyse nosinės raidės nerašomos!
Įsidėmėkite, kaip rašomi šie žodžiai: gresia, graso, dreskia, drasko, pasiryžti, gražinti (gražus).
