Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai gyventojams siūlomos įvairių prekių (transporto priemonių, buities prietaisų ir pan.) nuomos paslaugos, nors iš esmės po jomis slepiami vartojimo kreditai.
„Kalbame apie atvejus, kai kliento finansinės galimybės neatitinka atsakingo skolinimo reikalavimų. Tada jam pasiūloma kitas pasirinkimas – prekę ne įsigyti, bet nuomotis su galimybe išsipirkti. Tokiu atveju sutarties pabaigoje prekės likutinė vertė, palyginti su jau sumokėta nuomos suma, yra nedidelė, todėl vartotojui nenaudinga grąžinti išsinuomotą prekę. Tačiau dėl tokios praktikos gali nukentėti ir vartotojas, ir bendrovė“, – sako Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė.
Lietuvos banko nuomone, prekių nuomos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai klientas iš tikrųjų nori įsigyti prekę, išdėstant jos apmokėjimą dalimis, yra netinkama praktika. Ja siekiama apeiti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, o kartu vartotojas netenka teisės aktais jam užtikrinamos apsaugos.
Atkreipiamas finansų rinkos dalyvių ir prekybininkų dėmesį – jie turi aiškiai suprasti, ko nori klientai ir teikdami paslaugas vadovautis jų interesais, neskatinant rinktis ir nesiūlant nuomos sutarčių, jeigu vartotojas prekę siekia įsigyti. Tokiu atveju sudarant sutartis reikia vadovautis Vartojimo kredito įstatymu. Jo pagrindinė paskirtis – apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neigiamų socialinių bei finansinių pasekmių. Tam yra vertinamas vartotojų kreditingumas, ribojama paskolos kaina (palūkanų ir visų kitų mokesčių suma negali viršyti gauto vartojimo kredito sumos ir kt.), nustatomos delspinigių lubos. Be to, suteikti vartojimo kreditus turi teisę tik Lietuvos banko prižiūrimos bendrovės, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?list=64). Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojo apsaugos priemonių netenkama, jeigu prekių nuomos sutartys sudaromos su įmone, kurios veikla nėra prižiūrima.
Išaiškinęs atvejus, kai siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, Lietuvos bankas turi teisę taikyti poveikio priemones.
Savo ruožtu vartotojai raginami savo norus derinti su finansinėmis galimybėmis, jas vertinti atsakingai. Bandymai gudrauti gali baigtis didesnėmis išlaidomis ar kitomis neigiamomis pasekmėmis.
