A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (14): Birutės g. 36

Šis funkcionalizmo stiliaus namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (http://inx.lv/RoWc), kodas 17366. Įregistruotas 2006-04-07. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu. Vietinis reikšmingumo lygmuo. Įregistruojant architektų pabrėžta, jog šiame name autentiška durų ir langų forma, jų vieta statinyje ir skaidymas. Prieangiai, durys, langai šiuo atžvilgiu (sklaida ir skaida) yra stiprus šio namo stilistinis akcentas.

Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti paskirtis –  gyvenamoji. Pastatytas, palyginti su kitais mediniais Žvėryno namais, vėlyvuoju tarpukario laikotarpiu –  1935 m. Tūris  sudėtinis: šiaurės vakarų dalyje vieno aukšto su „plačiu mostu“ išplėsta mansarda ir dviejų  aukštų pietryčių dalyje. Savitas statinys, iš stambiabruožių fragmentų ir stambiabruožio tūrinio silueto, kurį lydi natūrali rupoka medžiaginė rąstų (neapkalti dailylentėmis), taigi, neišdailinta faktūra. Visuose fasaduose.

Kelios namo apžvalgos pozicijos: iš rytų (1 nuotr.), šiaurės (2 nuotr.) ir pietų (3 nuotr.).

Žvelgiant iš tolėliau, į akis labai krenta langų ir durų stiklų kompozicija, stiklų sklaidos (išdėstymo fasaduose) ir skaidos (fragmentuose) ritmai. Rėmai ir rėmeliai balti, taigi šie įstiklinti baltieji fragmentai ryškiai išsiskiria tamsiai nudažyto namo fone (4–6 nuotr.). Stačiakampių (tokios formos stiklų skaida) užmojis: langai išplėsti, stiklo daug, o smulkieji langiukai, tarkim, viršuje perbėga dviem eilėmis…

Langai su paprastai (bet ne prastai) profiliuotais tiesiniais sandrikais, o vertikalieji apvadai, neieškant dekoratyvesnio sprendimo (kas buvo būdinga anksčiau statytiems Žvėryno namams) tiesiog apskritai pjaustinėtais galais, – šį namą, ir, konkrečiai, aptariamus langus, charakterizuoja kiti dalykai, vaidmuo statinio sistemoje, o ne gražučiai apvadų puošmenys, meniškai pjaustinėti sandrikai. Langų apdailai specialiai skirtos nuotraukos čia neįdėta, bet karnizas bei vertikalieji apvadai iš bėdos matyti 24-oje nuotraukoje. Galima tik pasakyti, kad šitaip arba labai panašiai  pjaustinėti ir Kęstučio g. 32, Sėlių g. 45, Lenktosios g. 42, Liubarto g. 5 ir 6 ir dar ne vieno namo langų apvadai.

Įregistravimo akte rašoma, kad langų rėmai  „pakeisti į plastikinius, išlaikant rėmų skaidymo tipą“. Deja, įtariama, kad viename fragmente vis dėlto skaida pažeista, „supaprastinta“ (žr. šiaurės rytų fasade po balkonu). Ne visi, kiek įžiūrima, ir pakeisti į plastikinius.

Pietryčių fasado kairiajame gale yra atviras priebutis su pakylėta terasa. Priebutis įrėmintas dviem šešiabriauniais stulpais, laikančiais balkoną (7 nuotr.). Priebučių su stulpais, laikančiais balkonus, Žvėryne yra nemažai (Maloniosios g. 6, Vytauto g. 27, Vykinto g. 15 ir kt). Mūsų atveju balkono dekoras lengvutis, labai paprastas, tvorelės stiliaus, ažūrinis.

Durys čia medinės (kiek to medžio…) su  daug stiklo, su švieslangiais abipus. Mūsų atveju balkono sienelių bei karnizo medinio ažūro ir durų stikliukų formų sąšauka graži. Durų stikliukų išsidėstymas čia malonus akiai, žaismingesnis nei namo languose. Jų šou dvigubas: pirmajame ir antrajame aukšte. Prisitraukime šį vaizdą (8 nuotr.).

Peršokime į priešingą namo pusę, kur yra kitas atviras pakylėtas priebutukas; čia, vienaaukščio korpuso šiaurės vakarų fasade, vaizdas visiškai kitoks (9 nuotr.).

Šiose sudvejintose dvivėrėse laukujose duryse (suprantama, taip pat baltose, kaip ir langai…; ir negalima nematyti, kad jų viršutinis karnizas tokios pat formos kaip ir langų) stiklo mažai (10 nuotr.). Bet šie eilute 5+5 išsidėstę durų švieslangių stikliukai ne bet kokie: jie taip pat stačiakampiai, o svarbiausia – šie stačiakampiukai įgilinti, tokiu būdu akcentuojant šios detalės estetinį „svorį“ (11 nuotr.). Taigi stiklo kalbos yra ir čia… Durys su išryškintai profiliuotais horizontaliais karnizėliais, taigi, kas įgilinta, o kas iškelta,  kontrastuota (12 nuotr.). Viskas meistriškai ir reikšmingai.

Skersai šio fasado – čerpėmis dengto stoginėlio juosta su frontonu-stogeliu virš laukujų durų (13 nuotr.). Tai stiprus šio fasado (o juk ir namo, kaip sistemos) akcentas. Ši juosta atskiria pastato pirmą aukštą nuo mansardinio aukšto. Frontonas-stogelis tūrinis su penkiomis profiliuotomis pasparomis (14 nuotr.) ir plokščiu šešiakampiu pagrindu (15 nuotr.). Uždengtas keraminėmis dviejų rūšių čerpėmis. Briaunos uždengtos tokios pat formos čerpėmis, kaip kad matėme Saltoniškėse buvusiame name Paribio g. 2 (ten mezonino stogelio briaunos, namo stogo briaunos, žr. čia. Beje, ten lygiai taip pat profiliuotos sijos, kaip ir pasparos po aptariamu stogeliu.

Dviaukštė pietrytinė statinio dalis yra rizalitas (16 ir 17 nuotr.). Savo tūriu tai vienas iš stambiausių (jei ne pats stambiausias) Žvėryno medinių namų rizalitų. Jo šiaurės rytų gale yra antras balkonas, visiškai kitoks negu anksčiau aptartas. Tai originalus šio namo fragmentas – tiesiog paprastas balkonas, bet suręstas iš suplokštintų rąstelių, kampuose sukirstų į kertes (18 nuotr.). Taigi kūrybinių atradimų šiame name daug.

Rizalitas taip pat turi stoginėlius (įrėmina stogo skydus), bet jie neištisiniai – fragmentuoti (19 nuotr.). Vietoje įprastinio karnizo,
„užkertančio“ stogo skydą – abipus iš lentučių sukaltos platokos atbrailos, dengtos čerpėmis ir paremtos profiliuotomis sijomis (ar pasparomis).  Nemažai įdomių šio namo architektūrinių sprendimų, elementų, suplaukiančių į vieningą kompoziciją. O stogo skydo centre –  originalus švieslangiukas (20 nuotr.). Dabar darkart žvilgtelkime į 4-ąją nuotrauką, kaip šis švieslangis vainikuoja namo stiklų kompoziciją.

Žvėryno medinių namų stogų skyduose, be standartinės stačiakampio formos švieslangių, yra rombo formos, trikampių, apskritaarkių, smailiaarkių bei kitokių švieslangių. Rasime ir apskritų, bet ne tiek švieslangių, o vėdinimo angų – neįstiklintų (jų tokiu atveju paprastai yra po dvi). Įstiklintus apskritus švieslangius rasime nebent dar Vytauto g. 61 ir 63 namo stogų skyduose, tik jie mažiukai. O mūsiškis ne tik apskritas: stiklas skaidytas ir rėmelis savotiškas,  pjaustinėtas.

Sienos suręstos iš gulsčių plokščiu paviršiumi rąstų (iš ankstesnių šio ciklo straipsnių prisimename, kad Žvėryne yra namų, kurių sienų fragmentai iš nedengtų apskritų rąstų). Ne vienintelis toks. Tokių namų iš plokščiu paviršiumi rąstų ir nedengtomis kerčiomis yra: Liepyno g. 21 ir 23, Lenktoji g. 42 bei dar vienur kitur. Rąstai, kaip rašoma šio paveldo objekto registracijos akte, kampuose sukirsti į kertes (21–23 nuotr.). Natūralu ir estetiška, kerčių apkala tarsi ir nereikalinga, rąstai tvirti.

Galima nepastebėti, bet įžvalgesniam vis dėlto kaip ir netikėtas bruožas: šiaurės rytų fasado siena profiliuota (24 nuotr.).

Stogo forma – šiaurės vakarų dalies mansardinė. Stogas čia dviejų lygių, su skirtingu šlaitų nuolydžiu. Be išilginio mansardinio profiliavimo, dar ir skersai profiliuotas – atitinkamai ką tik paminėtai sienai (25 nuotr.). Pietrytinės dalies – rizalito – stogas dvišlaitis.

Mansardiniame aukšte yra tūriniai įgilinti stoglangiai. Su tūriniais dvišlaičiais stogeliais. Įgilinti stoglangiai Žvėryne nereti, bet šie išsiskiria savo pločiu (kaip ir kitkas čia: atitinkamai išplėtoti ir kiti šio namo dėmenys – trijų ir net keturių skyrių pagrindiniai langai, dvejos dvivėrės – taigi, jau keturių varčių –  durys ir kt.). Aukščiau šių stoglangių yra paprastas tūrinis stoglangiukas (26 nuotr.).

Dūmtraukis, kaip ir įprasta (jau minėta ankstesniuose straipsniuose), – šviesių, šiuo atveju geltonų, keraminių plytų; profiliuotas:  viršutinė dalis laiptuotai paplatinta (26 nuotr.).

Sijos būdingai profiliuotais galais (puslankiu iš apačios išskobtos) – 27 ir 28 nuotr. Būdinga kai kuriems vėlyvuoju tarpukario laikotarpiu statytiems namams: pavyzdžiui, Traidenio g. 25, Birutės g. 19, Treniotos g. 41 bei kt.

Pamatai  skaldytų lauko akmenų mūro su iškiliomis siūlių „gyslomis“ bei geltonų plytų mūro išlyginamąja juosta (29 nuotr.). Akmenys stačiu kampu apkertuoti, tai yra, ištiesintais šonais, išlygintu paviršiumi (anksčiau statytuose Žvėryno namuose lauko akmenys į pamatus dažniausiai įmūryti „kaip stovi“).

Metalinė tvora, vartai ir varteliai (30 nuotr.) vėlyvi, šių laikų (pradedant sovietmečiu), jų ornamento variantas paplitęs (Sėlių g. 32, Stumbrų g. 26 ir kt.). Raidės „s“ pavidalo simetriškai sudėtais metalo lankstiniais sukurtas stilizuotas širdies motyvas; gal to ir nesiekta, tiesiog taip susidėliojo.

Vilnius, 2020, spalis – lapkritis.

Aleksandro Stabrausko  2009–2020 m.  nuotraukos: