2020 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, jų sumanytojų teigimu, įgyvendino užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, garsino istorinius miestelių vardus, didino jų žinomumą šalyje, šventė reikšmingas datas, o daugelyje miestelių įvyko kultūros proveržis, pakeitęs bendruomenės gyvenimą. Sėkmingai suburtas kultūros lauko veikėjų tinklas, sutelkta bendruomenė įtraukiant kraštiečius, verslininkus, kitus socialinius partnerius, įgyvendintos kultūrinio turizmo sumanymo, įdiegtos naujos neįprastos renginių formos. Įgyvendinti praktiškai visi Lietuvos kultūros tarybos ir Žemės ūkio ministerijos finansuoti projektai.
Dėl besikeičiančios epidemiologinės padėties keitėsi arba buvo tikslinami renginių kalendoriai, kūrybiškai ieškota kitokių formų, tačiau COVID-19 pandemija nesutrukdė gimti kūrybiniams sumanymams: surengta nemažai renginių, akcijų, stovyklų, varžybų ir kitų veiklų, atskleidžiančių miestelių išskirtinumą. Keletas Lietuvos mažųjų kultūros sostinių prižiūrėtojų dalijasi mintimis apie tai, ką pavyko per šiuos metus nuveikti.
Lina Sinkevičienė, Kačerginė:
Kačerginės erdvėse gražiai skleidėsi ryškiausiųjų Lietuvos aktorių – Andriaus Žiurausko, Dariaus Petkevičiaus, Petro Venslovo, Mariaus Jampolskio – kūrybos žiedai. Į Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjų Stasio ir Valerijos Ratkevičių vasarnamį Kačerginėje su istorinėmis lėlėmis atkeliavo šio teatro aktoriai, taip pat ne tik lėles, bet ir teatro patriarchų atminimą saugantis buvęs ilgametis teatro vadovas Sigitas Klibavičius ir naujoji teatro vadovė Rasa Bartninkaitė. Etnomuzikologė Zita Kelmickaitė įvairiaspalvio talento žavesiu visus metus šildė Kačerginės praeities ir dabarties kultūrą. Tikrą lobį kurortinio miestelio dviratininkams dovanojo kolekcininkas Romanas Senapėdis. Šimtai dviratininkų dėkoja už turtingą istorinių dviračių fotografijų parodą po atviru dangumi, kurią įgyvendino Kačerginės kultūros puoselėtojas Paulius Bitinaitis.
Mažąją kultūros sostinę aplankė trys projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovai: fotožurnalistas Artūras Morozovas, filosofas Gintautas Mažeikis, rašytoja Aldona Ruseckaitė. VšĮ „Kaunas 2022“ rengiama „Istorijų šventė“ dovanojo talentingo menininko Vytenio Jako gatvės meno paveikslą. Šventės „ConTempo“ kūrėjai sužavėjo neįprastu bendravimu ir laisva kūryba. Dėkojame Kauno rajono savivaldybei už palaikymą ir 23 tūkst. eurų paramą, kad būtų įgyvendinti Lietuvos mažosios kultūros sostinės planai.
Vaida Brazaitienė, Lekėčiai:
Džiaugiamės daug svečių sutraukusiu renginių ciklu „Atrask Lekėčius“, kuriame pristatėme savo kraštą, istoriją ir dabartį, svarbiausias kultūrines vertybes, kulinarinį paveldą, kolektyvus. Daugiausiai iššūkių kilo rengiant pagrindinę, įprastą miestelio šventę „Mėlynių šventė“. Ji paprastai pritraukia tūkstančius žmonių, tačiau jų skaičių dėl pandemijos teko riboti. Norėtume pasidžiaugti šiemet išleistu Lekėčių kalendoriumi, kraštietės poetės Gražinos Tulauskaitės laiškų ir eilėraščių rinktine, skulptūrine kūryba „Lekėčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020“, stacionaria lauko fotografijų paroda „Senosios Lekėčių fotografijos“. Įprasmindami Tautodailės metus bendruomeniškai rišome varinį sodą, kurį pakabinome centriniame miestelio skvere. Ten pat pastatėme „Lauko bibliotekėlės“ namelį, sukūrėme skulptūrinį „Inkilų medį“ pažymėdami tradicinę mūsų krašto inkilų kalimo šventę.
Lina Meilutė-Datkūnienė, Juodupė:
Pagrindinis mūsų tikslas buvo sutelkti bendruomenę, įkvėpti pasitikėjimo vienas kitu, vietove, kurioje gyvename, išgryninti stipriąsias mūsų krašto ir žmonių savybes.
Džiaugiuosi, kad baigiantis metams galima justi didesnį bendruomenės sutelktumą, norą prisidėti toliau puoselėjant naujus sumanymus. Išaugo ir žiniasklaidos susidomėjimas. Vis dar sulaukiame pasiūlymų prisidėti prie mūsų bendruomenės arba bendradarbiauti su ja.
Šis projektas tapo puikia galimybe įgyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus ir siekius. Siekiame tapti miesteliu, kuriame gyvena daugybė jaunų žmonių, vystyti jame autoturizmą, įgyvendinti neįprastus meninius sprendimus.
Dėkojame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai už sumanymą ir galimybes kiekvienai kaimiškai vietovei ir bendruomenei, taip pat kiekvienam Juodupės miestelio bendruomenės rėmėjui, pagalbininkui, sumanymų autoriams ir tiems, kurie patikėjo bei atrado iš naujo savo gimtąjį kraštą. Itin svarbus kraštiečio architekto Arvydo Karaliaus indėlis – šio žmogaus archyvuose rastas įrašas perrašė Juodupės istoriją, nes jis liudija apie ankstesnį miestelio vardo paminėjimą, nei buvo žinoma iki šiol.
Rasa Bartkuvienė, Skaudvilė:
Džiaugiamės, kad Skaudvilė atkreipė istorikų, paveldosaugininkų, turistų, kultūrininkų dėmesį. Pradėti vykdyti įvairūs papildomi virtualūs projektai, kurie jau netrukus išvys dienos šviesą. Vienas jų – „Skaudvilės piliakalnių žiedas“.
Svarbiausias metų renginys – Skaudvilės miesto šventė, skirta pirmojo miestelio vardo paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose 260 metų sukakčiai. Šventėje eksponuota lauko fotografijų paroda „Skaudvilė senojoje fotografijoje“, o Skaudvilės krašto muziejuje buvo galima apžiūrėti specialiai šiai šventei iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parvežtą „Skaudvilės lobį“. Skaudvilės kultūros namuose vyko tarptautinio ekslibrisų varžytuvių „Skaudvilė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ darbų parodos pristatymas, iškilmingi dalyvių apdovanojimai. Šioms varžytuvėms darbus pateikė 31 dailininkas iš vienuolikos šalių.
Už finansinę paramą esame dėkingi Tauragės rajono savivaldybei, kuri visų metų kultūrinėms veikloms skyrė apie 40 tūkst. eurų, taip pat Lietuvos kultūros tarybai, Žemės ūkio ministerijai, verslo subjektams ir visiems, padėjusiems rengti šventę.
2020 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės: Alytaus apskrityje – Simnas, Kauno apskrityje – Kačerginė, Klaipėdos apskrityje – Veiviržėnai, Marijampolės apskrityje – Lekėčiai, Panevėžio apskrityje – Juodupė, Šiaulių apskrityje – Akmenė, Tauragės apskrityje – Skaudvilė, Telšių apskrityje – Žlibinai, Vilniaus apskrityje – Musninkai, Utenos apskrityje – Tauragnai.
