Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atidarytas greitkelis Vilnius–Kaunas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokios rūšies greitkelis Sovietų Sąjungoje ir laikomas vienu naujoviškiausių kelių. Greitkelio statybos truko 5 metus. 1970 m. eismo tankumas greitkelyje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5 800 automobilių per parą.
Šiandien vidutinis metinis eismo intensyvumas šiame ruože viršija 30 tūkst. automobilių. Tai didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos (Latvija, Estija) šalyse.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, greitkelis Vilnius–Kaunas yra labai svarbi tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui, todėl šio kelio techninei būklei palaikyti skiriamas ypatingas dėmesys. Ministro įsakymu eismo sąlygų ir saugos gerinimui pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas skirta dar 7,4 mln. eurų ES fondų investicijų.
„Prieš pusšimtį metų nutiestu keliu šiandien rieda gerokai daugiau automobilių, todėl saugios ir patogios eismo sąlygos privalo būti užtikrintos. Šiuo tikslu diegiamos modernios saugos ir eismo valdymo priemonės, apie kurias prieš 50 metų ir kelių statytojai, ir eismo dalyviai galėjo tik pasvajoti“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Pasak R. Lipkevičiaus, Kelių direkcijos vienas prioritetų – kuriant patogią, saugią ir greito susisiekimo infrastruktūrą – vystyti greitkelių tinklą šalyje. Šį užmojį patvirtina valstybinės reikšmės keliuose atliekami darbai, o vieni didžiausių pokyčių vairuotojų laukia būtent kelyje Vilnius–Kaunas.
Šiuo metu kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože tarp Vilniaus ir Kauno vyksta rekonstravimo darbai. Atskiruose ruožuose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas įgyvendinti kitais metais. Kai bus įdiegtos saugaus eismo priemonės ir atlikta atskirų kelio ruožų rekonstrukcija, kelias atitiks greitkeliams taikomus reikalavimus ir juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. Čia bus užtikrintos saugios ir patogios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srauto dydį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.
Įgyvendinant greitkelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno įrengiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.
