Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno apdovanojimų komisijai visuomenė pateikė 45 nusipelniusius kūrėjus vertus tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno apdovanojimų laimėtojais.
Pasiūlytieji kūrėjai (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka):
architektas, architektūrologas Jonas Minkevičius (teikia Kauno technologijos universitetas); scenografas Jonas Arčikauskas (teikia Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, „Šv. Jono gatvės galerija“); kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas Andrius Kulikauskas (teikia Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), Vytauto Kernagio fondas, Plungės LIONS klubas, Vilniaus keistuolių teatras, VšĮ „Bardai LT“); architektas Gintaras Balčytis (teikia Lietuvos architektų sąjunga);
Rašytoja Vytautė Žilinskaitė (teikia Lietuvos rašytojų sąjunga); aktorė Gražina Urbonaitė (teikia Pakruojo rajono savivaldybės meras); dailininkas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius (teikia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius, Lietuvos kultūros institutas); rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius (teikia Lietuvos kultūros fondas); rašytojas Jonas Jakštas (teikia leidykla „Homo liber“); literatūrologė Violeta Kelertienė (teikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);
Kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius (teikia VšĮ „Artišokai“, Lietuvos kino operatorių sąjunga); fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas (teikia Vizualiojo meno kūrėjų asociacija); aktorius Vidas Petkevičius (teikia Lietuvos kinematografininkų sąjunga); choreografė Birūta Letukaitė Komskienė (teikia Kauno šokio teatras „Aura“, Šiuolaikinio šokio asociacija); teatrologė Daiva Šabasevičienė (teikia Lietuvos nacionalinis dramos teatras); dailininkas Juozas Statkevičius (teikia Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas (teikia „Arkos dailės galerija“); dailininkas Bronius Leonavičius (teikia Vilniaus grafikos meno centras); dailininkas Saulius Vaitiekūnas (teikia Lietuvos meno galerininkų asociacija); dailininkas Aloyzas Stasiulevičius (teikia Lietuvos dailininkų sąjunga); kompozitorius, dirigentas Lionginas Abarius (teikia Zarasų rajono savivaldybės meras); dailininkas Antanas Žukauskas (teikia Lietuvos spaudos fotografijų klubas, žurnalas „Krantai“); aktorė Regina Varnaitė (teikia Nacionalinis Kauno dramos teatras); dailininkė Liucija Kryževičienė-Hutcheon (teikia Dailininkų sąjungos galerija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija);
Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas (teikia leidykla „Tyto alba“); fotomenininkas Remigijus Treigys (teikia Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras); dizaineris Gediminas Lašas (teikia Lietuvos grafinio dizaino asociacija); dailininkas Alfridas Pajuodis (teikia Panevėžio rajono savivaldybė); režisierius Dalius Abaris (teikia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); architektas Gintaras Kuginys (teikia VšĮ „Nulinis laipsnis“); režisierė-baletmeisterė Anželika Cholina (teikia Anželikos Cholinos šokio teatras); rašytojas Alvydas Šlepikas (teikia Lietuvos rašytojų sąjunga); režisierius Gytis Padegimas (teikia Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (teikia leidykla „Baltos lankos“, teatras „Utopia“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka); aktorė Regina Šaltenytė (teikia Klaipėdos dramos teatras); menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė (teikia Lietuvos dailės istorikų draugija); kompozitorius Antanas Jasenka (teikia Kauno technologijos universitetas); operos solistas Edgaras Montvidas (teikia Pažaislio muzikos festivalis); dailininkas Sigitas Staniūnas (teikia UAB „Dirigo“); dailininkė Eglė Ridikaitė (teikia galerija „Kontūrai“); muzikologė Rūta Stanevičiūtė (teikia Lietuvos kompozitorių sąjunga); dailininkas Saulius Valius (teikia Lietuvos nacionalinis dailės muziejus); dailininkas Tadas Gutauskas (teikia Lietuvos laisvės kovos sąjūdis); dailininkė Eglė Ganda Bogdanienė (teikia Vilniaus dailės akademija); menotyrininkė Laima Kreivytė (teikia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga).
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno apdovanojimų komisija, įvertinusi nusipelniusių kūrėjų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks laimėtojus ir skirs iki 6 apdovanojimų.
Nacionalinis kultūros ir meno apdovanojimas – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip 2 apdovanojimai gali būti skiriami už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Juokingiausias tai paskutinės personos teikimas – neaišku nei už ką, nei kodėl…
Nebent už stipriai išreikštą individualų pomėgį vaivorykštės spalvoms 🙂
A. A.
Kęstutis Antanėlis…
Jo muzika jaunoms, jautrioms sieloms alpulį keldavo.
Sausas sąrašas:
,,Meilė ir mirtis Veronoje”, roko opera, S. Gedos libretas pagal V. Šekspyro dramą „Romeo ir Džiuljeta“, pastatyta 1982 m. Vilniuje, 1988 m. anglų kalba Madisone, JAV; nauja redakcija pastatyta 1996 m. Vilniuje per „LIFE“ festivalį. 1998 m. tarptautinio muzikos festivalio Vysbadene, Vokietija, Didysis prizas
,,Peras Giuntas”, roko opera, 1995 m., pastatyta 1997 m. Vilniuje, su A. Navaku; pagal to paties pavadinimo H. Ibseno dramą
,,Keturios lietaus šalys”, oratorija simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams, 1986, libretas S. Gedos
4 dainų ciklas pagal B. Brazdžionio žodžius, 1962–1972 m.
Apie 200 dainų. Daugelio savo dainų tekstų autorius.
Apie 80 instrumentinių pjesių.
Tai muzika, o kur dar kitos Jo kūrybos sritys…
Juk dar per jaunas buvo išeiti!
Skaudu.