Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais

Rugpjūčio 17 dieną (K. Škirpos 41-ųjų mirties Vašingtone metinių išvakarėse; taip sutapo) pulkelis Savanorių Kūrėjų Aukščiausios Tarybos gynėjų, savanorių ir šaulių, vyko į Pasvalį, Saločius, Namajūnus, Biržus ir Gerkiškius. Kryptinga kelionė labai pasisekė: Namajūnuose, K. Škirpos tėvonijoje, prie savanoriui, pulkininkui ir diplomatui skirto paminklinio akmens suoš šiam iškiliam asmeniui (maršalo K. G Manerheimo lygmuo!) skirtas ąžuolynas. Dokumentai sklypui, paskirtam visuomenės reikmėms, kraštovaizdžio brėžinio, kad ąžuolai sudarytų Gedimino stulpus bei reikiami kiti, – baigiami parengti.

Rugsėjo 27 dieną K. Škirpos ąžuolyne prasidės parengiamieji darbai: kur sodinukus sodinti, miško baldus išdėstyti, kuolus sukalti, o patys ąžuoliukai, gausiai palaistyti, į Didvyrio žemę šaknis įleis bei žiemos speiguose kiek vėliau, spalį-lapkritį, kaip pasakys miškininkai. K. Škirpos ąžuolų giraitės sodinimo pradininkai yra labai dėkingi Pasvalio merui Gintautui Gegužinskui, Algimantui Mašalui bei Romanui Gaudiešiui, Saločių buvusiam ir esamam seniūnams, kad veikia sutartinai darniai saugodami brangią tautos atmintį.

Atnaujinta Trispalvė, kurią pernai iškėlė senasis Saločių seniūnas, tad jis ir perdavė saugoti plevėsavusiąją savo įpėdiniui. Supleveno žvakelė prie akmens, o naujoji Trispalvė sliuogė stiebu skambant Tautiškai Giesmei.

Iš Namajūnų per Pasvaliečius bei Pagaičiškius pelams saulės nutviekstose laukuose tumulais virstant – dosnus derlius kuliamas – vykdami Biržys, stabtelėjome prie Geologų smegduobės bei gėrėjomės vietos senuko išmone: čia esą įgarmėję geologai, nes, savąją dieną švęsdami Biržų krašte, ragavę visai kitokį, Pasvalio, alų.

Istorinėje Biržų kunigaikštystėje, kaip ir šlovingoje Pilėnų Tėvūnijos (kitamet – 80!) atsakomybės žemėje, – partizano Laurinsko vėliava plaikstėsi Biržų pilies vėjy, o už jos stovėjo Savanoriai Kūrėjai, šauliai, pats Jonušas Radvila, pilies arkadon iš parko perkeltas, bei atminties saugotoja, „Sėlos“ muziejininkė Edita Lansbergienė, kuri taupiai bet išsamiai „pavedžiojo“ svečius Juozapo Naronavičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystė žemėlapiu – žaidimu: „Semeniškių idilių“ kūrėjo gatviniu kaimu, Sklėriškių-Kriauklių stiklo krosnies, Nemunėlio vingiuose stūksojusių Krymo totorių, karaliaus Vytauto karių, ginusių nuo Livonijso KDK šiauriausias sienas, stovyklavievėtėmis-dvarvietėmis (2021-ieji Lietuvos totorių metai).

Tatulos slėny už Pabiržės prie lauko akmenų nuoširdaus obelisko, kur, pasak dainos „pravirko žvyras ant Gerkiškio kapų“, palinko Savanorių kūrėjų vėliava, tylos minutę paukšteliai eglėj tečiulbėjo, siūravo smilga kartu su trispalve juostele perjuostu Partizano-Savanorio kryželiu, o Tatula nešė savo paslaptis į Mūšą. Savaime mintyse praskrido Marcelijaus Martinaičio eilutė: „Dalgė obely: mirę ir gyvi.“