Šventės „Mėnuo Juodaragis“ rengėjai šiemet skelbė, kad dėl pandeminės padėties įprasti koncertai ir kiti užsiėmimai nevyks, tačiau ištikimiausius šventės gerbėjus sukvies teminis mažesnės apimties susibūrimas – „MJR Kaukynės“. Viena svarbiausių šio renginio programos dalių rugpjūčio 27–30 dienomis, Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone, bus šventės vietoje vyksiantis amatų kiemas, jungiantis etninės kultūros paveldą, šiuolaikinės kūrybos raišką ir kūrybines dirbtuves. Išplėstinėje amatų kiemo programoje skambės koncertai, paskaitos, žaidimai ir tradiciniai šokiai.
„Šventė šventėje“
„Amatų kiemas „Mėnuo Juodaragis“ programoje jau daugelį metų gyvena savo atskirą gyvenimą ir yra tapęs savotiška „švente šventėje“, kur gyvenimas verda savu ritmu. Skirtingai nuo kitų amatų švenčių, šio kiemo, ar net galima sakyti – viso miestelio – veiksmą kasmet diktuoja paskelbta tema. Šiais metais be abejonės esame sukrėsti visą pasaulį palietusių įvykių ir dėl viruso grėsmės pasikeitusios kasdienybės, todėl pagrindine tema tapo mitologiniai kaukai ir kaukės, primenantys ne tik apie saugumo priemones, bet ir gilesnę kultūrinę praeitį, surištą su kaukių nešiojimų ir mistiškų padarų – kaukų – gėrybėmis“, – teigia šventės rengėjas Ugnius Liogė.
Žiūrovai galės patys išbandyti amatus
„Amatų kiemas“ šventėje „Mėnuo Juodaragis“ suburs virš 30 skirtingų veiklų ir apie šimtą jas pristatančių dalyvių. Visi amatininkai pristatys tradiciškai atliekamus darbus, tačiau itin svarbi bus galimybė žiūrovams patiems išbandyti senovės amatus ir pasigaminti dirbinių – nuo papuošalų iki buities rakandų. Didelė dalis užsiėmimų bus pritaikyti ir suaugusiems, ir vaikams.
„Pasiruošimo darbai vyksta jau dabar – Dūburio saloje pastatėme specialią krosnį. Kasmet sunkiausia užduotis būna suręsti medinių pastogių miestelį ir atrinkti dalyvius, kurių kiekvienas atvyksta paruošęs savo mažą programą, specialiai skirtą šventės temai. Bene daugiausia žiūrovų dėmesio kasmet sulaukia amatininkų paskaitos ir pasakojimai apie dirbinių kilmę, medžiagų apdirbimo būdus, susijusius papročius ir iki šių laikų svarbių daiktų naudojimą“, – pasakoja amatų programos vadovas Tomas Sutkaitis.
Gamins kaukes ir amuletus
Kaukų ir kaukių temą kiekvienas amatininkas pristatys savaip. Pavyzdžiui, medžio drožėjas Erikas Čypas kvies žiūrovus kartu pasigaminti miniatiūrines medines kaukes pagal archeologės Rimutės Rimantienės tyrinėtų gintarinių Juodkrantės amuletų pavyzdžius. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas skaitys paskaitą apie senuosius vėjinius malūnus ir jų dvasias, tarp kurių – ir miltus nešiodavę kaukai. Margučių muziejaus įkūrėjai Angelė ir Vytautas Raukčiai kalbės apie žolynus ir senovinius žaislus iš medžio ir kaulo.
Pasigaminti dirbinių patiems bus galima ne tik iš medžio. Pasak T. Sutkaičio, būtent molis mitologijoje glaudžiai susijęs su kaukų būtybėmis, todėl amatų kieme bus nemažai molio dirbtuvių ir keramikos dirbinių. Evija Malkevica mokins, kaip iš molio pasigaminti kaukę, o Erikas Hincas pristatys žiestinę keramiką. Amatininkų šeima Vykintas ir Kristina Motuzai pasakos apie „Molinius rykus“ ir tradicinę peilių gamybą.
Tradiciškai amatų kieme darbuosis ir kalvis Evaldas Kapčius, taip pat juvelyras Evaldas Babenskas, juvelyrinių dirbinių rekonstrukcijos ir eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narys, baltiškos juvelyrikos kurėjai „Lietis“ ir kiti. Latvis amatininkas Vitoldas Vizas (Vitolds Vize) iš kaimyninės šalies atsiveš kailius ir paukščių kojų amuletus. Taip pat bus galima pamatyti ir išbandyti bičių vaško žvakių liejimą, amatininkė Morta Tursė surengs šiaudinių sodų rišimo dirbtuves. Lankytojams bus reta proga savomis rankomis išbandyti net žalvario liejimą: galima bus pasigaminti kaukės pavidalo amuletų formas ir išlieti savo kūrinius – tam ir prireiks specialios krosnies bei aukštos temperatūros.
Amatininkai pasiilgo gyvo bendravimo
Amatininkai prisipažįsta, kad gyvo bendravimo su žmonėmis jau išties pasiilgo, kaip ir susitikimo su bendraminčiais.
„Karantinas mūsų šeimai buvo įdomi patirtis, tokia dvasinė proga pabūti visiems kartu. Tačiau atėjo laikas, kai jau norisi ir su kitais susitikti, pasimatyti, pamatyti kažką naujo ir patiems pasidalinti, supažindinti visuomenę su įdomia tema ir mūsų amatais“, – teigia Justė Lipinskienė – audėja, etnologė ir modernaus etno rūbo „Juostė“ kūrėja.
Lipinskienė amatų kieme pristatys iš natūralių audinių (lino, vilnos) pasiūtus rūbus ir juostas. Juose vyraus lietuvių mitologijos aprašymuose užfiksuotos mėgstamiausios kaukų spalvos: raudona, mėlyna ir žalia. Pasak senųjų tikėjimų, kaukai buvo vienintelė baltų mitologinė būtybė, kurią žmogus mokėjęs prisijaukinti, sudarydamas savotišką sutartį. Pasakojama, kad kaukai apie save pranešdavo palikdami ženklą, pavyzdžiui skiedrą, o tuomet namų šeimininkė jiems pasiūdavo marškinėlius – taip laukinė gamtos dvasia tapdavo namine.
Audėja J. Lipinskienė taip pat pakvies žiūrovus drauge po atviru dangumi kepti milžinišką duonos kepalą.
„Namuose duoną kepu jau gal 15 metų – ir ant laužo, ir pečiuje, ir šiuolaikinėje orkaitėje. Šiais metais šventėje – kaukų tema, o jie yra javų globėjai ir maisto nešėjai, todėl pasiūliau iškepti duoną visiems šventės dalyviams. Kartu kursime ugnį, kaitinsime akmenis, visi minkysime tešlą, taip įdėdami ir dalelę savo energijos, kol pagaminsime tikrą apeiginę duoną, pagardintą kaukų mėgstamais riešutais ir kepamą ant ajerų“, – pasakoja audėja J. Lipinskienė.
Senovės technologijos sugrįžta
Tokį senųjų papročių sugrįžimą į šiuolaikinį gyvenimą per asmeninę patirtį aptars ir kiti amatininkai. Pasak T. Sutkaičio, vieni iš laukiamiausių amatų kiemo svečių – stalių gildija „Northmen“ iš Latvijos, gerai išmanantys senovinius medžio apdirbimo būdus, rąstinių namų statybą.
„Kaip ir dauguma renginyje dalyvaujančių amatininkų, „Northmen“ puoselėja savitą atsakingo vartojimo filosofiją, stengiasi grįžti prie papročių, gamtos tausojimo. Norint pastatyti ilgaamžį medinį pastatą – tokį, kaip šimtus metų stovinčios medinės skandinavų šventyklos – būtina pažinti medžius, specialiai juos auginti ir ruošti. Gildijos veikla daugeliui šventės gerbėjų jau yra pažįstama, tad šįkart tai bus proga susitikti kaimynus gyvai“, – pasakoja T. Sutkaitis.
Žiūrovus domina egzotika
Be dirbtuvių ir paskaitų, „Mėnuo Juodaragis“ renginio „Kaukynės“ amatų kiemo programoje lauks ir aktyvūs, jėgos reikalaujantys užsiėmimai. Tai – karybos paveldas ir senoviniai sportiniai žaidimai, kaip šaudymas iš lanko, ristynės ar rąstplėšis, dar kitaip vadinamas „vikingų futbolu“.
Pasak rengėjų, žiūrovus kasmet itin domina ir egzotiniai kitų tautų amatai, pristatomi kaip alternatyva baltiškiesiems, tačiau kviečiantys diskutuoti apie tokių amatų egzistavimą ir baltų kultūroje. Amatų kieme viešės „Angis tatoo“ meistrai, kurie demonstruos autentišką tatuiravimą kaulinėmis adatomis, išgaunant tradicinius baltiškus bei universalius ženklus ir ornamentus. Šiemet net galima bus išbandyti iš Indijos atvežtą stovėjimo ant vinių apeigą, kuriai reikalingas ypatingas susikaupimas ir ištvermė.
Koncertinė programa su šokiais
Amatų kieme taip pat stovės ir muzikinė scena, skirta koncertams ir šokių vakaronėms. Čia koncertuoti atvyks folkloro ansambliai ir grupės „Kūlgrinda“, „Tankuojis“, „Rana“, „Intakas“, „Smetonos ūsai“, taip pat multiinstrumentalisto Gintaro Andrijausko vadovaujami Zarasų mandolininkai. Iš kaimyninės Latvijos sulauksime „Brička“ ir „Janoga“ kolektyvų bei legendinės vyrų būgnų ir dūdmaišių grupės „Vilki“.
Šventės ir amatų kiemo rengėjai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės padėties renginio žiūrovų skaičius yra ribojamas iki 1000 žiūrovų, bilietai jau yra prekyboje. Nepaisant mažesnės renginio apimties, rengėjai džiaugiasi, kad Lietuvos kultūros tarybos dėka pavyko išlaikyti itin gausią ir įvairią programą su amatais priešakyje.
