Vilniaus pašonėje, Verkių regioniniame parke, visai šalia žmonių pamėgtų poilsio takų, auga vienas rečiausių Europos augalų – lietuviškąja orchidėja vadinama plačialapė klumpaitė. Jos išskirtinius žiedus galima pamatyti vos porą savaičių per metus, birželio mėnesį. Pasirodo, ši gražuolė yra tikra klastūnė.
„Plačialapė klumpaitė vabzdžius apdulkintojus apgauna ir gerokai pakankina, – teigia Dalytė Matulevičiūtė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertė. – Jos klumpės formos žiedas pritaikytas įvilioti vabzdžius į spąstus. Į vidų patekęs vabzdys nuslysta žemyn ir nebegali tuo pačiu keliu pasprukti į lauką“.
Nors plačialapės klumpaitės radaviečių Lietuvoje yra apie penkiasdešimt, daugumoje jų augalai yra pavieniai. Labai mažos populiacijos neturi perspektyvų išlikti dėl mažos genetinės įvairovės. Populiacijos dažniausiai nyksta ir mažėja dėl aplinkos sąlygų pokyčių – miško kirtimo ar netinkamo ūkininkavimo miškuose. Vien Vilniaus rajone klumpaitė išnyko trijose radavietėse, o vienintelėje išlikusioje dalis buvusios rūšies buveinės yra sunaikinta.
Nepaisant to, Verkių regioniniame parke esanti orchidėjų populiacija yra viena didžiausių Europoje. Pasak D. Matulevičiūtės, nereikėtų turėti iliuzijų, kad įmanoma auginti plačialapę klumpaitę prie namų. „Žmonių bandymai išsikasti augalą ir pasisodinti gėlyne baigiasi šimtaprocente nesėkme, nes sudaryti plačialapei klumpaitei tinkamas augimo sąlygas yra praktiškai neįmanoma. Jai augti reikalingas ne tik savitas dirvožemis ir apšvietimas, bet ir sąveika su mikoriziniais grybais bei kitomis rūšimis“, – aiškina botanikė. Tad norint išsaugoti šias gamtines vertybes, būtina jas palikti natūraliose augavietėse.
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ ekspertai atlieka plačialapių klumpaičių inventorizaciją ir nustato apsaugos tikslus jų buveinėms.