Rengiantis birželio 19 dieną vyksiančioms Europos vadovų deryboms dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu bendravo su Europos Komisijos (EK) Pirmininke Ursula fon der Lejen. Pokalbyje taip pat buvo aptarti energetinio ir branduolinio saugumo klausimai.
Prezidentas padėkojo EK Pirmininkei už pastangas teikiant pasiūlymus ir priimant sprendimus dėl atsako pandemijos sukeltai socialinei ir ekonominei krizei ES įveikti.
Šalies vadovas pabrėžė, kad EK pateikti prioritetai ir siūlymai atitinka ir jo gerovės valstybės viziją – siekiama mažinti socialinę ir regioninę atskirtį, kurti žalią, inovatyvią ir skaitmeninėmis naujovėmis paremtą Europos Sąjungą ir Lietuvą. Lietuva pritaria Europos Komisijos planams gaivinant Europos ekonomiką daugiausia dėmesio skirti investicijoms į struktūrinių reformų įgyvendinimą, taip pat žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, pramonės stiprinimą ir sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą.
Pasak Prezidento, Lietuva vertina Komisijos pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo kaip vieną derybų paketą. Prezidentas pažymėjo, kad nors ir trūkstamą pažangą daugiametės finansinės programos klausimu iš dalies kompensuoja Europos Komisijos siūlomas naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, Lietuvai itin svarbu, jog ambicingos ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimas būtų paremtas tvariu ir ilgalaikiu finansavimu.
„Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi – daugiametė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas priminė, kad Lietuva tikisi iš ES įsipareigojimų laikymosi dėl reikalingo finansavimo užtikrinimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.
Prezidentas pažymėjo, kad būtina užtikrinti visoms valstybėms narėms galimybę pasinaudoti Europos gaivinimo fondu, taikant sąžiningus ir objektyvius lėšų skirstymo kriterijus. „Lėšų paskirstymo raktai turi būti kuo artimesni Sanglaudos raktams, o kovai su klimato kaita nukreipto „Teisingo perėjimo“ fondo taikymo apimtis ir geografinė aprėptis turi būti praplėsta“, – sakė Prezidentas. Kalbėdamas apie karinio mobilumo finansavimą, šalies vadovas pažymėjo, kad būtina ne tik jį išlaikyti, bet ir didinti.
Prezidento nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.
Pokalbyje buvo paliesti ir Lietuvai ypač aktualūs elektros jungčių sinchronizacijos su kontinentine Europa klausimai, kalbėta ir apie nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę, poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse paga
