Sirijaus žvaigždėje tenykščiai žmonės labai susirūpino auksaburniais, bitei sparnus mezgančiais, burnų aušintojais, visažiniais, kurių niekados nestigo Žemėje prieš visus demokratinius rinkimus ir jiems pasibaigus. Ir štai – pagal daugiamečius stebėjimus iš Sirijaus – Žemės planetoje šios kategorijos žmonių labai sumažėjo pastaraisiais metais, ir tai turės katastrofiškų pasekmių Žemei, na ir Sirijui, kuris be gerų Žemės dalykų nėra Sirijus, tik kažkokia žvaigždinė karikatūra.
Kreipėsi Sirijus į Romos imperiją, atsakė – kad auksaburniai išnyko dar prie Nerono ir Kaligulos.
Rašė graikams – auksaburnius išnaikinęs Aleksandras Makedonietis.
O toliau – auksaburnius išnaikino Stalinas su Hitleriu, o toliau jie nyko nyko, kol galiausiai liko tik dėkingų tautų prisiminimuose. Vos nepamiršome pasakyti, tai pridursime – labai jiems pakenkė Hanibalo žygis per Alpes, nuo dramblių auksaburniai visažiniai dribo į bedugnes tūkstančiais.
Išgirsta Sirijaus žvaigždėje apie Lietuvą tenykščiai žmonės – kad šioje šalyje yra tik vienas, vienas ir paskutinis auksaburnis, bitės sparnų mezgėjas, visų dalykų išmanytojas, kurio nuomonė absoliučiai ir didingai teisinga! – ir iškart siunčia į Žemės pusę savo kosminį laivą!
Atlekia tas laivas, skrenda viršum Lietuvos, skrenda… Kur tas vienintelis, kuris Sirijuj burną aušins, Sirijaus žmones mokys, kaip teisingai išsirinkti, Sirijaus žmones bars, kad jie nemokėjo išsirinkti, kuris Sirijaus bitėm sparnus megzs – kur tas auksaburnis, nuo darbų nusiplūkęs…
Skrenda tas laivas, skrenda, trina Sirijaus astronautai akis trina…
Išvysta jie, kaip paskutinis planetos, vardu Žemė, auksaburnis, bitei sparnų mezgėjas, absoliučios ir vienintelės demokratijos tiesos nešiotojas bei skelbėjas kūną kilnųjį savo dilgėlėm čaižo, didelėm kaip pupos krikštolo ašarom verkia, čaižo ir rauda… Jis apgaili Žemę, Lietuvą apgaili, kad štai ir vėl ir vėl jo nepaklausė, išsirinko tą ir ne tuos, tad jam belieka tik plakti save ir gailėtis Lietuvos, pasaulio, plakti ir gailėtis. Kokia skaudi drama! – pamanė astronautai.
– Neplak savęs, neplak! Palik tu šią nedėkingą Lietuvą, kiauliškai nedėkingą Žemę palik! Skrendam į Sirijų! Pas mus greitai rinkimai, todėl mums labai labai esi reikalingas!
Ir nė nepajunta tas paskutinis teisingiausiasis, objektyviausiasis, demokratiškiausiasis Lietuvos auksaburnis, bitės sparnų mezgėjas, absoliučios tiesos sakytojas skelbėjas, kaip atsiduria Sirijuj!
Tačiau čia trenkia perkūnas, nors ir Sirijuj:
– Demagogas!
Koks gi iš jo demagogas! Juk nėra demagogų nei pasauly, nei Lietuvoj, tai ar rasis jie Sirijuj, tuo labiau jis – toks šviesulys, toks nesavanaudiškas ir idealus, pagal politinės kovos dėsnius visados veikęs – ir Sirijui savo neįkainojamas paslaugas pasiūlęs!
– Nešdinkis atgal į savo Žemę!
Beširdžiai Sirijaus žmonės – pasikvietė, apgavo, apkaltino nebūtais dalykais ir pėsčią namo išgrūdo. Dūlina dabar, atgalios braukia – o kelias tolimas. Tolimas kelias.
O Sirijuj tuo metu, o Sirijuj…
Sirijos žmoneliai plauką žiūrinėja, rankelių kreivukėlių – kaip jų sąžinė! – delnukus trina:
– Iš šito vieno vienutėlio plaukelio mes tūkstančius demagogų klonuosim ir jais visiems laikams apsirūpinsim!
Kaip suprantate – ši intelektualinė, ši politinė vagystė, šis diplomatinis akibrokštas aptemdė Žemės santykius su dangaus šviesuliu tamsuliu Sirijum visiems laikams!
O sugrįžęs mūsų tėvynainis, žvaigždžių dulkes nuo sudilusių puspadžių nusivalęs, pasakojo ir porino, kokia nedėkinga baisi Sirijaus sistema, drįsusi pavogti jo – JO! – plaukelį!
Tokiu būdu pasaulis sužinojo, kas yra demagogija, ir Sirijaus demokratiniai procesai buvo išgelbėti! Todėl – kai danguj pasirodo Sirijus – jam kumščiais grūmoja dabar visa Žemė! Iš pavydo juodžiausio grūmoja: ten lyte lyja demagogais, o mus, bėdžius, Dievulis nuskriaudė!
ir ką norėjo tuo pasakyti?
Nepagavau minties.
Bet spėju kad apie Puidoką.
Tas su Sirijaus garbintojais ir girtom lakūdrom rusiškus įstatymus leidžinčius lupti vaikus seime prastūminėjo.
Dabar visi Sirijaus ir Kremliaus garbintojai rusiškus medžioklės įstatymus Lietuvoje stuma.
Kad į žvėrelius šaudyt iš ko tik nori, kur tik nori ir kada nori galėtų.