Nepaisydama abejonių dėl pavojaus sveikatai Lietuvos valdžia skubina 5G ryšio plėtrą

Susisiekimo ministerija Vyriausybei teikia tvirtinti „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“, kurios leis užtikrinti kontroliuojamą ir laipsnišką 5G technologijos plėtrą Lietuvoje. Gairėse numatyti 5G plėtros etapai ir 21 priemonė, padėsianti sukurti techninį, investicinį ir teisinį diegimo proceso ir jo priežiūros pagrindą.

„Vyriausybės pritarimas 5G plėtros gairėms svarbus, kad valstybės lygmeniu galėtume prižiūrėti ir kontroliuoti procesus ir taip užtikrinti tvarią šios technologijos plėtrą, laiku įvertinti poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Nors naujosios technologijos atveria platesnes galimybes ekonomikos augimui, transporto, sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, daug kam jos kelia nemažai klausimų. Todėl svarbu laipsniškas diegimas, išsamių tyrimų rengimas ir tinkamas visuomenės informavimas“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Vyriausybei pritarus 5G plėtros gairėms, būtų įgyvendinamas priemonių planas, kuris apims 5G ryšio tinklų saugumo vertinimą, patarimų dėl 5G ryšio tinklų saugumo užtikrinimo teikimą, teisinio reglamentavimo gerinimą ir, esant poreikiui, reikalavimų griežtinimą peržiūrint esamus ir rengiant naujus teisės aktus, tarptautinio bendradarbiavimo priežiūrą. Už plano priemonių įgyvendinimo koordinavimą būtų atsakinga Susisiekimo ministerija.

Pasak ministro, Lietuva siekia įgyvendinti Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros, tačiau kartu siekia užtikrinti, kad šio proceso kontrolė išliktų valstybės rankose. Patvirtinus gaires ir įgyvendinus siūlomas priemones, būtų užtikrinta valstybės institucijų vykdoma 5G ryšio plėtros priežiūra Lietuvoje, kartu sudarant palankią teisinę ir investicinę aplinką.

Gairėse numatoma, kad 5G ryšys Lietuvoje galėtų būti pradėtas diegti 2021 m. Spėjama, kad iki 2022 m. tokia spartaus ryšio technologija galėtų atsirasti viename iš didžiausių šalies miestų, o iki 2023 m. – penkiuose didžiausiuose miestuose. Tolimesniame etape – iki 2025 m. – tikimasi 5G įdiegti miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.

Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai, bet šiuo metu dar nėra teikiamos komercinės paslaugos šios technologijos pagrindu, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.

Šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos JAV, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Perspėjama dėl 5G elektromagnetinės spinduliuotės žalos žmonių sveikatai

Pro 5G ryšį džiaugsmingai priimančios komercinės ir valdiškos žiniasklaidos chorą, prasimuša pranešimų apie 5 G kenksmingumą žmonių sveikatai jau ir Lietuvoje. Štai vasario 26 d. Seime vykusioje Seimo nario, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidento Dainiaus Kepenio spaudos konferencijoje „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ Vilniaus universiteto (VU) fizikos profesorius emeritas Jonas Grigas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė perspėjo apie didinamos elektromagnetinės taršos žalą sveikatai.

Prof. J. Grigo teigimu atlikti tyrimai įrodo, kad dabartinės spinduliuotę reglamentuojančios normos nėra saugios ir, kad 5G ryšio mikrobangos neigiamai paveiktų žmogaus ląsteles. doc. R. Jančiauskienė pateikė įrodymus, kad ir 5G ryšio nenaudojančių mobilieji telefonai didina susirgimų smegenų vėžiu pavojų:

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ruošiantis plėtoti  5G ryšį nuo kovo mėnesio pradžios šios elektromagnetinės spinduliuotės higienos normos be jokių paaiškinimų Lietuvoje buvo padidintos 10 kartų (!). VU fizikas Tomas Bikelis Alkas.lt skelbtame rašinyje apie 5G pateikė lentelę iš Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje“ suvestinės: Pasak T. Bikelio tyrimų dėl 5G elektromagnetinių bangų poveikio yra atlikta nepakankamai, o jų rezultatai – prieštaringi. „Todėl protingesnėse, atsakingesnėse ir demokratiškesnėse šalyse 5G diegimas yra sustabdytas, kol tokie tyrimai bus atlikti“, – rašo T. Bikelis.