Etapais restauruojamas garsiojo Plungės dvaro, kuriame šeimininkavo ne viena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminė, žirgyno pastatas. Jis bus pritaikytas visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms.
Žirgyno pastatas stovi į šiaurę nuo pagrindinių Mykolo Oginskio rūmų. Dešinėje pastato pusėje gyvendavo arklininkai. Čia buvo ir karietinė, kurioje laikydavo karietas, pakinktus, balnus. Kairėje pastato dalyje buvo laikomi žirgai, vidurinėje dalyje buvo žirgų prajodinėjimo arena.
Pirmojo pasaulinio karo metais kunigaikščio dvaro žirgus rekvizavo vokiečių karinė valdžia. 1922–1934 metais rūmuose įsteigta Žemės ūkio mokykla atnaujino žirgyną, čia buvo auginami veisliniai žemaitukai. Tačiau neilgai. 1934 m. Oginskių dvare apsistojus Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui, ši mokykla išsikėlė į Plinkšių dvarą, o žirgynas, manoma, buvo perkeltas į Gruzdžius. Karo metais žirgyno pastatas buvo stipriai apgriautas ir ilgą laiką stovėjo apleistas. 1968–1972 m. pradėtas restauruoti žirgynas, iš dalies tuomet jis buvo rekonstruotas.
Plungės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. II p. Nuo 1570 m., kai LDK Žygimantas Augustas (1544–1572) Plungės seniūniją užrašė LDK stalininkui Mykolui Aleknavičiui, Plungės dvarą valdė Stanislovas Kazimieras Voina, Krišpinai – Kiršenšteinai, Valavičiai, Karpiai. 1775 m. dvaro savininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726–1794), vėliau jo giminaitė Apolonija Masalskytė de Linjė ir jos antrajas vyras Vincentas Potockis.
1806 m. kovo mėnesį Plungės dvarą nusipirko grafas Platonas Zubovas (1767–1822). Nuo tada iki 1873 m. dvarą valdė grafai Zubovai. Tuomet čia pastatyti pastatyti pirmieji pastatai, iškasti septyni tvenkiniai, teritorijos pietritinėje dalyje įrengti takai. Iki šių dienų išlikęs Nikolajaus Zubovo (1801–1871) statytas laikrodinės – oranžerijos pastatas.
1873 m. dvaras iš Zubovų atiteko Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (1849-1902), kuris iškart ėmėsi naujų statybų. Rūmams suprojektuoti pasikvietė vokiečių architektą Karlą Lorentzą. Naujoji rezidencija pastatyta ir pašventinta 1879 m. gegužę. Apie statybos pabaigimą ir rūmų pašventinimą lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis surašytas aktas, kuris buvo įdėtas į butelį ir užmūrytas pietinio fasado pamatuose po pagrindiniu įėjimu.
Dvare buvo pastatytos Karlo Lorenzo projektuotos rytinė ir vakarinė oficinos bei kiti pastatai, imtas tvarkyti parkas: centrinėje dalyje įrengtas parteris su tvenkiniu, į vakarus nuo rūmų atsirado stačiakampės aikštelės, apsodintos liepomis. Savo klestėjimo laikais XIX a. pab. – XX a. pr. dvaras buvo naudojamas reprezentaciniams tikslams, ūkinė veikla nebuvo išvystyta. Dvaras garsėjo savo kultūrine bei švietėjiška veikla – čia nuo 1873 m. veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla, kurioje 1889-1892 m. mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).
Šiuo metu baigiamas įgyvendinti „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pastato – žirgyno pritaikymas visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms, kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) techninio projekto“ I etapas, finansuotas bendrai iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo, Plungės rajono savivaldybės ir Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų.
Pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengtą projektą tvarkoma neogotikinio, „plytų stiliaus“ XIX a. I p. Plungės dvaro sodybos žirgyno pastato centrinė dalis. Tai sudėtinis, simetriškas, dviejų aukštų su pastoge, su centriniu ir dviem dviaukščiais šoniniais rizalitais, puoštas rizalitų frontonų laiptuotais molio plytų parapetais su bokšteliais, pastatas. Restauruojamas fasadų plytų mūras, dekoro elementai, angokraščiai. Darbus vykdo UAB „Telšių meistras“.
