Kovo 11 d., 13:30-15 val., sambūrio „Lietuvos draugai“ vardu kviečiu ateiti prie Vilniaus sporto rūmų, tam, kad prisimintumėme ir pagerbtumėme Lietuvos kartą, prieš 30 metų atstačiusią Lietuvos nepriklausomybę. Pasikalbėsime apie orumą, laisvę ir atsakomybę, apie pagarbą ir santarvę. „Lietuvos draugai“ yra neformalus sambūris puoselėjantis lietuvių, litvakų ir visų draugystę.
Vilniaus sporto rūmuose vyko Sąjūdžio suvažiavimas, čia buvo pašarvoti Sausio 13-tosios didvyriai. Juose Algirdas Brazauskas paskelbė, kad Vilniaus Arkikatedra bazilika bus gražinta Lietuvos katalikams. 1956 m. sovietai „mokslinio ateizmo“ nuožmia dvasia buvo katedrą pavertę Vilniaus paveikslų galerija. 1965-1971 m. jie ta pačia dvasia išniekino seniausias Vilniaus žydų kapines ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus.
Kaip susikalbėti jautriais istorijos klausimais? Arkikatedra pastatyta ant lietuviškos šventyklos, o Vilniaus Sporto rūmai pastatyti ant Vilniaus žydų kapinių. Dėl vieno ir kito jaudinasi nebent mažuma. Kokios pagarbos verta mažuma?
Vilniaus Sporto rūmai niekam nebetarnauja. Galime rinktis, ar ramstyti okupantų paveldą, juos paverčiant Kongresų rūmais, kaip valstybė ketina? Ar atsižvelgti į ortodoksų žydų įsitikinimą, kad žydų kapinės negali būti kitaip naudojamos, ir kuriems žengti į tokius Kongresų rūmus būtų šventvagystė? Ar pamąstyti, kokį dvasinį kapitalą turėtų atstatytos žydų kapinės, kaip kad turi Valdovų rūmai, Aušros vartai, Kryžių kalnas ar Gedimino pilis? Ar geriau pasidžiaugti visiškai naujais, šiuolaikiniais, Nepriklausomoje Lietuvoje kur nors kitur Vilniuje pastatytais Kongresų rūmais, ar amžiams prisirišti prie rekonstruoto sovietų okupuotos Lietuvos paveldo?
2007 m. Lietuvos istorijos instituto tyrėjai Elmantas Meilus, Gediminas Vaitkevičius, Vytautas Jogėla, Alvydas Nikžentaitis nustatė: „Kapinės buvo įkurtos valstybinėje Pilies jurisdikos žemėje galimai XV a. pabaigoje, o pirmi patikimi istoriniai duomenys aptinkami iš XVI a. pabaigos ir atleidžiant nuo mokesčių. […] 1824 m. kapines buvo nuspręsta uždaryti, nors žydai prašė skirti papildomą sklypą, nes, esą, visa turėta kapinių teritorija užlaidota. Jos uždarytos 1831 m., dešiniajame Neries krante pastačius Vilniaus tvirtovės taip vadinamą tilto priedangos redutą ir sumokėjus kompensaciją už nugriautus statinius bei žemę. […] Po tvirtovės pastatymo kapinių teritorija sumažėjo apie 1,3 ha ir maždaug tokia išliko iki galutinio jų sunaikinimo 1950-1970 metų (1940 m.- 3,25 ha, 1947 m. – 2.7, ha) Nors kapinės ir buvo labai apleistos, bet jose iki II-ojo pasaulinio karo išliko virš 200 antkapių (daugiausiai Sporto rūmų vietoje), jų teritorija, buvusi už tvirtovės ribų, beveik visą laiką buvo aptverta.“
Ateikime pasikalbėti, pabendrauti ir pagerbti Nepriklausomos Lietuvos kūrėjus.
Tai kam ta sumaištis, jau santuokų rūmų kapinėse nuo sovietmečio negana gal,
bet po Tvirtovės tai jau gatve kapinės (Olimpiečių g.) nesitęsusios; tad a t i m i n ė t
Neries krantines (atseit “kapinių” plotų sąskaita) žema ir šlykščiai gvėžtiška.
Kam varyt Kovo 11-tą “atseit į kapus…” TIESIOG IR BE UŽUOLANKŲ,
varyt Sausio 13-tos pagarbą ir Pergalę…”į kapus” be eilės.
Maišaliuojantis (Alkas galėtų irgi susiturėt bent) lyg ant Maskvos Raud.Aikštės įsibėgėt ir stumt-traukt
ar Kovo 11, ar Sausio 13 tą akmenų palapinę nuo 2000 Lietuvos karių kapų, gynusių Maskvą 1382 m.
Ir praradimai dėl tos “kapinių mistikos”
žmonės mėtyti iš darbų, kitaip r e p r e s u o t i
(valdžių pasitildymų nuolankaus ž e m i n i m o s i visokiam gaivalui fone)
“15.3. KATALYNAS, K. Dešinysis Neries krantas Vilniuje. Upės, Žvejų ir Olimpiečių aplinka. Archeologinių tyrinėjimų duomenys. Vilnius, 2006 (mašinraštis).
15.4. KATALYNAS, K. Vilniaus plėtra XIV-XVII a. Vilnius, 2006.”
iš
“…bet sprendimas įgyvendintas 1831 m., kai pradėta tvirtovės statyba. Šios teritorija apėmė apie ¼ kapinių teritorijos, o likusi teritorija buvo palikta, kaip apšaudymo laukas. Rusijos imperijos valdžia
sumokėjo kompensaciją visiems,
kurių žemė
ir pastatai buvo nusavinti tvirtovės statybos reikmėms, neatsižvelgiant ar ta žemė buvo valstybinė ar privati. 1935 m. Lenkijos administracija buvo paskelbusi šias kapines muziejine vertybe. Sovietų valdžia po karo kapines galutinai sunaikino, o jų bei aplinkinėje teritorijoje pastatė Plaukiojimo baseiną ir Koncertų ir sporto rūmus. Dalis palaidojimų, kurių nesunaikino tvirtovės, Koncertų ir sporto rūmų bei įvairių požeminių trasų statybos darbai yra išlikę.”
— Vizualinės apsaugos pozonis: 46460.00 kv. m (Kultūros vertybių reg.)
Ir “Draugas” 2005-8-13 (Chicago)
– Kęstučio Katalyno t.p.
…Neries pakrantėje buvusio žvejų kaimelio vietoje JOKIŲ KAPINIŲ nebuvę,
jos tikrai kiek aukščiau, link pastatytų sovietinių Sporto Rūmų buvę…
tokios žinios.
Tad nepasiklysti būtų ir smagu, ir net prasminga, – ypač Šventėse, ar Kovo 11, ar Sausio 13, ar net Vasario 16 su Sausio 1 – Vėliavos diena, Lietuvos vėliavos (kad ir laikinai paliktos dar)
Tėvas, atsimenu, pasakojo, kad 1918 m. atkuriant Lietuvą, reikėjo aukso. Kapitalą auksu, kartu su visais, kas gyvas, sunešė ir litvakai – taip buvo įkurtas valstybinis bankas. Dėkoju.
užaugau Vilniaus senamiestyje.Gerai prisimenu, jei tik buvo kur kasamos inžinerinės trąsos ar kasama pamatų duobė – visur iškasdavo daug žmonių kaulų. Visas Vilnius, ypač ten kur skvereliai – buvusios kapinės. Jei dabar visas atstatyti, tai reikėtų pusę miesto centro nugriauti. Suprantu A.Kulikauską, seniai stebiu jo veiklą ir matau, kad jam pinigai nekvepia. Bet ieškoti vakarykščios dienos yra nerimta, nors ir rėmėjai įtakingi. Pagaliau, dar caras už didelę dalį tos žemės sumokėjo auksu. Negi kas ruošiasi gražinti tą auksą?
Minėjime dalyvaus ir ŽB pirmininkė? O aš gavau tokią žinutę:
Tikroji Fainos Kukliansky veikla:
– propatria.lt/2020/03/vitalijus-karakorskis-tai-yra-valstybes.html?utm_source=feedburner&utm_medium=email&utm_campaign=Feed%3A+Pro-patria+%28pro-patria%29
Kapai, pagarba ten palaidotiems – viena. Tačiau šiandien kovai su Lietuva ir prieš Lietuvą viską naudojantys, visur su savo nuodais šmėžuojantys – tai kita. Pagerbti kapelius ir be tokių pagalbos galima…
Visa tai nerimta. Būtina kuo greičiau pritarti JAV taikos planui . Palestiną pripažinti Izraelio sostine. Atstatyti istorinį teisingumą: visus Lietuvos mietų ir miestelių senamiesčius gražinti teisėtiems jų savininkams. Viską gražinti į Smetonos laikus. Uždrausti lietuviškus vardus. Lietuviai te žemę aria arba eina į klebonus. Arba perkasi šipkartę. Va tada bus rimta pagarba.
Jerusalem , aiškų, ne Palestiną
Oi, oi, jak smacznie…
Labai, labai charmant !
Jo jo, ir man tie, atėję nusifotkin prie Sporto rūmų, atrodo juokingai.
Noriu pasakyti tikrą atsitikimą apie šabes-gojų, kuris stengėsi įtikti ir patikti.
2019 m. joks padoriu save laikantis žiniasklai(ju)dėjas net nepaminėjo J.C. Pressac – gojaus pastangos įtikti tik sugriovė Auschwitz mitą, teliko aukų gal 120tūkstančių, jokių dujų kamerų, štai kas būna, kai šabes-gojus nori pranokti judėjus savo ‘teisinga tiesa’.
Už kapines gauti cariniai aukso rubliai seniai panaudoti pagal paskirtį.
Les crématoires d’Auschwitz, de Jean-Claude Pressac (Auteur).
Jean-Claude Pressac (c. 1944 – 23 July 2003) was a French chemist and pharmacist by profession, who became a published authority on the Auschwitz concentration camp homicidal gas chambers deployed during the Holocaust in World War II. He was the author of the 1989 book Auschwitz: Technique and operation of the gas chambers among other publications on the subject.