Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ragina Lietuvos Vyriausybę greičiau spręsti užsitęsusius europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ valdymo klausimus – jei to nebus padaryta, rizikuojama netekti papildomos šimtamilijoninės Europos Sąjungos paramos. Jau kovo 5 dieną, Briuselyje vyks „Rail Baltica“ projektui skirtas forumas, kuriame dalyvaus už projektą atsakingi Baltijos šalių ir Europos Komisijos pareigūnai.
„Nesutarimų ir aštrių kampų tarp Baltijos šalių projekto vystytojų vis dar yra per daug, o pradelsti terminai ir bendrų sprendimų nebuvimas kelia grėsmę, kad bus prarasti keli šimtai milijonų eurų galimos papildomos ES paramos lėšų. Suprantama, kad skirtingus Baltijos šalių interesus ir poreikius reikia derinti, bet pažangos lygis kol kas netenkina Europos Komisijos. Dabartinėmis sąlygomis tikslas turėti modernią greitą europinę vėžę, kuri veiktų jau 2026 metų pabaigoje ir nusidriektų nuo Talino per Lietuvą iki pat Varšuvos bei sujungtų mus su visa Europa – šis siekis išlieka labai miglotas“, – sako P. Auštrevičius, einantis EP Transporto ir turizmo pakomitečio pavaduojančiojo nario pareigas.
P. Auštrevičius pabrėžia, kad dar 2019 m. gruodį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerams trišaliame susitikime Rygoje sutarus asmeniškai kontroliuoti „Rail Baltica“ vystymą, sprendimai vis dėlto nebuvo rasti.
„Šiuo atveju kalbame ne vien tiktai apie bendrą projekto infrastruktūros valdymo modelį, dėl kurio Lietuvos ir likusių Baltijos šalių pozicijos išsiskiria. Yra ne vienas nesuderintas klausimas, yra tos pačios Europos Komisijos pastabos, bet nėra sprendimų. Todėl Lietuvos Vyriausybės ir premjero S. Skvernelio duoti pažadai, dabartinės Susisiekimo ministerijos neveiklumas yra grėsmė visam „Rail Baltica“ projektui, o kartu ir Lietuvos kaip partnerės patikimumui. Europos Komisija tikisi, kad Lietuva pasiūlys aiškius bendro projekto valdymo sprendimus, laikysis duotų įsipareigojimų. Premjero S. Skvernelio iniciatyva svarbi, kad Lietuva gautų maksimalią europinę paramą greitosios geležinkelio vėžės tiesimui mūsų šalies teritorijoje“, – sako P. Auštrevičius.
Europarlamentaro teigimu, nuo būsimų Lietuvos Vyriausybės ir projekto partnerių Baltijos šalių sprendimų priklausys ir projektui „Rail Baltica“ skirsiama paramos dalis iš ES daugiamečio biudžeto, apimanti laikotarpį nuo 2021 iki 2027 metų. Planuojama, kad projektas „Rail Baltica“ bus baigtas iki šio laikotarpio pabaigos.
Projekto sąmata siekia 5,8 mlrd. eurų, iki šiol „Rail Baltica“ projektui skirta 800 mln. eurų. „Rail Baltica“ europinio standarto elektrinė geležinkelio vėžė tiesiama nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio, geležinkelio ilgis sieks 870 kilometrų.
Skverneliui savo sprendimu šiuo atveju derėtų kirsti iš peties: 1) Kaune “Rail Baltica” išvedžiojimus, vedančus ‘į niekur” sustabdyti; 2) Pirmu etapu 250 km/val greičo geležinkelio linija sujungti Baltijos šalių sostines. Tuo tikslu už šiems metams ES skirtas lėšas tiesti atšaką į Vilnių ne per Kauną, o beveik dvigubai trumpesniu keliu – nuo Panevėžio tiesiai per Ukmergę ar Molėtus. Taip taptų pašalintas Baltijos šalių pozicijų skirtumas – gautos “Rail Baltica” finansavimui šiems metams skirtos 800 mln. eurų lėšos.
kažin > o jei trumpai apie tuos nesutarimus ?
Bene trumpiausiai tuos nesutarimus apibūdino, dar Butkevičiui premjeraujant, po valdžių pasitarimo “Rail Baltica” klausimais Vilniuje Estijos regis Susisiekimo ministras, pasakydamas, kad „Lietuvos valdžioje yra kvailių“… Butkevičius įsižeidė ir Estijos ministras turėjo atsistatydinti.
Tam, kad “Rail Baltica” valdyti galėtų buvo Rygoje įsteigta bendra įmonė “RB Rail”. Jos akcijos šalims priklauso po lygiai, vadinasi ir infrastruktų pajamos privalo priklausyti po lygiai. Tačiau Lietuvoje vėžės ilgis yra apie 1,5 karto didesnis negu bendrininkių teritorijose. Taigi tokiu atveju Latvijai ir Estijai kasmet atitektų dalis Lietuvai priklausančių infrastruktūros pajamų. Tas Lietuvai nepriimtina, žinoma … Lietuva dabar apsižiūrėjo, kad lygių akcijų principu steigiant “RB Rail”, galėjo būti “Lietuvos valdžioje kvailių”… Iš to gali būti ir tie pozicijų skirtumai, tas, kaip Auštrevičius sako, “ne vienas nesuderintas klausimas”. Kad juos visus panalizuotum – reikalingas traktas…
O, teisingai, prisimenu!
Labai stebėjausi, kodėl tokia racionali Estija sutiko su tokiu „pasidalinimu” – kaipgi toks nelygiavertis seserų „bendradarbiavimas” galėtų puoselėti tarpusavio pasitikėjimą… O juk tai kažkas tyčia pakišo, kad sukeltų nepasitikėjimą vienos kita ir nesutarimus?
Įdomu, kas slypi po „nesutarimais”? Tikiuosi, nebus, kaip visada – LT vėl skriaudžia strateginę…
Gal tai visai ne eilinių derybininkų kompetencijos klausimas tie daugiamečiai nesutarimai? Gal kuo didesniais ir ilgesniais nesutarimais rūpinasi valstybė, kuriai nereikia to Railo, kuriai reikia, kad LT liktų jai patogi vežė, kad galėtų trijų sesių teritorijoje kaip savoje – be techninių keblumų važinėti? Taigi, kas konsultuoja derybininkus?
O VSD, lyg tyčia, dabar kitkuo užsiėmusi? Baku?
Auštrevičius sako, kad yra EK pastabos dėl “Rail Baltica”, bet Vyriausybė nepriima sprendimų.Tai, akivaizdu, kad šios vėžės tiesimas, pirmiausiai jos maršrutas per Lietuvą yra LRT tyrimų skyriaus nagrinėtinas klausimas. Bet LRT tyrėjai kaip nesidomėjo tuo nuo “Rail Baltica” tiesimo pradžios, taip tyli iki šiol… Nors tai didžiai strateginis Lietuvos politikos ir ekonomikos klausimas.
Visų pirma tokiu atveju LRT privalėjo su minėtomis EK pastabomis operatyviai ir nuodugniai supažindinti visuomenę, kelti Valdžios asmenų teisinės atsakomybės klausimą dėl prieš 5 metus išleistų 365 mln. eurų tiesiant europinę vėžę nuo Kauno nežinia į kur vedančią, nežinia kam reikalingą bei kartu statant Palemone intermodalinį krovinių terminalą, kai su tos krypties tranzitiniais kroviniais puikiusiai susidorojo ir dabar prasiplėtus galėtų susidoroti Šeštokai.
Beje, tokiu Valdžių sprendimu iš Šeštokų, viso šio pasienio regiono vystymosi galimybė buvo pasistverta Kauno didmiesčio naudai. Šis faktas rodytų, ką reiškia Valdžios skelbia regionų vystymo politika praktiškai. Lyg niekur nieko ir apie tai LRT programose, – tylu… Bet pirmiausiai atvirai apie “Rail Baltica” maršruto per Lietuvą peripetijas privalo prabilti Auštrevičius tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje. Juk Briuselis – ne savo meto Maskva, nuo kurios Lietuvai buvo įprasta ir prasminga slėpti… Ar ne, Auštrevičiau?…
Aptikus istorinių gyvenviečių, būsimame „Rail Baltica“ ruože darbuosis archeologai
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/aptikus_istoriniu_gyvenvieciu_busimame_rail_baltica_ruoze_darbuosis_archeologai/
Keista – geležinkelis tiesiamas upės pakrante! Ir ką gamtos bei ŽT gynėjai? Ši tema jiems ne tokia svarbi, neefektinga? Kaip veiks upės pakrantę ir jos vagą traukinių keliama ištisinė vibracija? O ar nepažeistos ŽT, kai dėl geležinkelio sankasų, dėl traukinių judėjimo neįprasta sparta gyventojai atskiriami nuo upės, negalės saugiai pasiekti upę, maudytis? O gal tai ir apskritai bus draudžiama – nes nesaugu.
O dar nemažiau svarbu: juk žinoma, jog senovėje gyvenvietės būtent šalia vandens kelių kūrėsi. Vadinasi, ARBA, paskubomis kasinėjant, artefaktai bus pražiūrėti, sunaikinti, bus rūšiuojami į daugiau ir ,,mažiau” svarbius, dėl kurių ,,neverta gaišti”… ARBA bus kasinėjama, kaip priklauso, ir tokiu būdu kelio tiesimas bus bent 10 metų užvilkintas… O gal to ir siekta – vilkinti, ir todėl tokia kryptimi jis planuotas? Tartum nebūtų galimybių kitaip tą kelią tiesti.
Vilius Nikitinas: EK incijuoja pažeidimo procedūrą Čekijos geležinkeliams. Kiti eilėje – LTG?
– 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/vilius-nikitinas-ek-incijuoja-pazeidimo-procedura-cekijos-gelezinkeliams-kiti-eileje-ltg-18-1403148?copied