Vasario 23 d., sekmadienį, 16 val., Tibeto skvere, Užupyje, bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventėje bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas. Tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražiu bendrystės su Tibeto tauta papročiu.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio Ijus Madas Sutamas (I Made Sutama) arba tiesiog Oka. Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.
Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių papročių. Šios šventės paprotys artimas mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.
Pagal tibetiečių paprotį, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius apeiginius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…
Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno apdovanojimo (2006) laimėtojo skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik bendrystės su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Doros renginys. O ką Lietuvos valstybė daro, kad Kinijos komunistai nutrauktų okupaciją ? Ar yra nors pirštą pajudinusi ? Kokios Lietuvos vertybės ?
Vidininį balse, o ką Lietuvas valdžiažmogiai padarė, kad sustabdytų emigraciją? Ar neengiamas Lietuvos tautiškumas, ar neskleidžiama lietuvius ir jų didvyrius menkinanti propoganda? Tautos naikinimo formų yra daug. Ir dar, kai kalba jie apie kitų tautų naikinimą, tai turim suprasti, kad mūsų tauta nenaikinama…