Aidint muškietų ir patrankų šūviams Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse sausio 25 d., buvo galima iš arti susipažinti kaip buvo kariaujama prieš daugiau nei 200 metų.
Kasmet sausio mėnesį rengiama inscenizacija „Prancūzų atsitraukimas iš Maskvos“, skirta paminėti prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto didžiosios armijos likučių traukimąsi iš Rusijos per Lietuvą. Šis atsitraukimas — lemtingas įvykis po nesėkmingo Borodino mūsšio ir prancūzų bandymo užimti Maskvą devynioliktojo amžiaus pradžioje.
Inscenizacijos dalyviai, Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos apie vidurdienį pasklido per Lietuvos liaudies buities muziejaus miškus, pievas, kaimus, „gynėsis“ nuo priešų, kova vyko ir muziejaus miestelyje. Kariai atkūrė ne tik lemtingos 1812-1813 metų žiemos epizodus, bet ir uniformą, karių būklę, ginkluotę. Pasibaigus „kovoms“ visi norintys galėjo pabendrauti su mūšio dalyviais,iš arčiau susipažinti su ginkluote, pagilinti istorines žinias ar tiesiog nusifotografuoti.
Nors šį kartą, atkuriant įvykius šalčio ir sniego nebuvo, tai nuotakos nesugadino. Kariai juokaudami džiaugėsi, kad per Nemuną keltis nereikės.
Renginį organizuoja Karo istorijos klubas „Fuzilierius“ ir Lietuvos liaudies buities muziejus.
Napoleono Didžioji armija atsitraukdama po nesėkmingos kampanijos į Rusiją traukiasi per Lietuvą. Paskutiniai sušalę, alkani prancūzų kariuomenės likučiai traukiasi per Lietuvos miestelius ir kaimus. Vienas toks dalinys, kurį sudaro prancūzų, lietuvių ir lenkų pulkų kariai, traukiasi ties muziejaus miesteliu, tikėdamiesi čia rasti perėjimą per užšalusį Nemuną, tačiau juos nepailstamai puldinėja generolo Platovo kazokai ir reguliarioji Rusijos kariuomenė.
Kai Napoleono armija atėjo į Lietuvą, į ją buvo priimta Rusijos armijos dezertyrų, tarp jų – apie 500 lietuvių. Jie tarnavo 129-ajame prancūzų pulke, kartu ėjo į Maskvą.
Po atsitraukimo iš šlovingos, nenugalimos Napoleono armijos liko tik šešėlis.
Renginio akimirkos – A. Sartanavičiaus nuotraukose.
Napoleonas mano galva buvo ne karvedys, o niešas ir žmogžudys. Jo elgesys Lietuvai vien nuostolius nešė. Lietuvos bažnyčiose savo arklius laikė. O visiems viešai pasakojo: gražiausia diena mano gyvenime – mano pirmosios Komunijos diena.
Veidmainiai – prasti žmonės.