Į viešųjų paslaugų perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), socialiniams verslams galima pažiūrėti kitu kampu, – įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybė. Būtent rajono iniciatyva, bendradarbiaujant su VšĮ „Versli Lietuva“, jau šiemet Klaipėdos regione gali prasidėti bandomasis projektas „Parama socialiniam verslui“. Jo tikslas – skatinti tokio verslo atsiradimą ir iš jo pirkti viešąsias paslaugas.
„Savivaldybės veiklos programoje yra numatytas viešųjų paslaugų perdavimas NVO. Natūralu, kad augant rajonui didėja ir įvairių paslaugų poreikis. Matome, kad ne visi anksčiau kelti tikslai buvo susieti su laukiamu rezultatu, o kartais ir rezultatas buvo orientuotas ne į tas problemas, į kurias reikia. Todėl džiaugiamės atsiradusia galimybe dalyvauti projekte, padėsiančiame orientuotis, kaip pirkti pamatuojamus rezultatus, o ne veiklą ir procesus“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Bandomąjį projektą norima įgyvendinti drauge su kitomis regiono savivaldybėmis. Iniciatyva susidomėjo Klaipėdos ir Neringos miestai, Šilutės ir Skuodo rajonai. Į susitikimą su „Verslia Lietuva“ Gargžduose atvykę šių savivaldybių atstovai buvo supažindinti su esminiais projekto tikslais.
Paslaugas įsigyjant iš socialinio verslo, siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir kokybės bei sumažėjusių jų teikimo kaštų.
„Viešųjų paslaugų perdavimo naudą matome ne tik Klaipėdos regionui, bet ir bendram šalies verslumui, taip pat galimybę skatinti socialinės ekonomikos augimą, sustiprinti socialinius verslus, kurie perėmę viešąsias paslaugas galėtų efektyviai spręsti regionuose vyraujančias opias problemas. Iš kitų savivaldybių patirties matome, kad perimtas paslaugas socialinis verslas teikia lanksčiau, labiau atliepia vartotojų poreikius, tarp paslaugų teikėjų yra skatinama konkurencija, kuri daro įtaką paslaugų kokybei“, – teigia Inga Juozapavičienė, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė.
Į bet kurios problemos sprendimą „Versli Lietuva“ siūlo pažiūrėti kitoniškai. Pirmiausia – išsikelti ilgalaikį tikslą, tada – ieškoti trumpalaikių tikslų ir priemonių, kaip juos pasiekti. Ir tik tuomet planuojamas konkretus biudžetas.
Įgyvendinant šias rekomendacijas Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse jau įvykdyti bandomieji projektai. Štai, pavyzdžiui, Kaune buvo nustatyta aktuali problema – didėjantis socialinių būstų poreikis. Tikslas – ne pirkti kuo daugiau būstų, o atvirkščiai – mažinti jų poreikį, atrandant teisingas priemones. Kauno savivaldybė, įsigijusi socialinio verslo paslaugas, socialinio būsto trūkumo problemą spręs ne statydama papildomus būstus ar juos nuomodama, bet dirbdama su bendruomene, kuri iš kartos į kartą gyvena socialiniuose būstuose ir kitokio gyvenimo net neįsivaizduoja.
Klaipėdos regione vyksiantis bandomasis projektas bus dar didesnės apimties. Jame numatytas ne tik svarbiausios problemos nustatymas, galutinis tikslas, viešosios konsultacijos su savivaldybėmis, verslininkais, paslaugų gavėjais, bet ir mokymai NVO. Nevyriausybininkai ir bendruomenininkai būtų mokomi, kaip pradėti socialinius verslus, skaičiuoti pajamas, parengti veiklos strategijas.
Savivaldybėms reikalingi stiprūs partneriai, galintys padėti spręsti vienokias ar kitokias problemas, tad jų paruošimas ne ką mažiau svarbus, nei pačių savivaldybių poreikis perduoti viešąsias paslaugas.
Apie tai kalba ir „Verslios Lietuvos“ atstovai. Pasak jų, socialinio verslo kūrėjai negali orientuotis vien tik į problemos, aktualios bendruomenei ir savivaldybei, sprendimą. Toks verslas gali turėti platesnį paslaugų spektrą ir iš jų taip pat gauti pajamų.
„Rasti bendrą, visas regiono savivaldybes vienijančią problemą, nebus lengva. Laukia nemenkas iššūkis, tačiau pasistengti verta“, – sako meras B. Markauskas.
Klaipėdos rajone didžiausias – socialinių paslaugų poreikis. Rajone veikia 5 socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir 6 – nevyriausybinės. Taip pat pagal poreikį paslaugos yra perkamos ir kitų savivaldybių globos namuose, įstaigose, kurios turi veiklai reikalingas licencijas. Rajone pagalba teikiama socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus, socialinės rizikos asmenims, vaikus globojantiems ar įvaikinusiems asmenims bei siekiantiems jais tapti.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė sako, kad gyventojams teikiamos beveik visos Socialinių paslaugų kataloge nurodytos paslaugos, tačiau atsiranda poreikis ir naujoms.
„Šiuo metu turime šeimų, kurios naujagimius parsiveža į namus be vandens, be šulinio. Ten, kur trūksta elementarių higienos sąlygų. Todėl matome būtinybę per keletą mėnesių išsiaiškinti higienos kambarių poreikį visose seniūnijose ir ieškoti galimybių tokių kambarių steigimui bendruomenių namuose – kad šios paslaugos būtų sukurtos ir pradėtos vykdyti“, – sako D. Gumuliauskienė.
Higienos kambarys šiuo metu veikia tik Kretingalėje.
„Erdvės pokyčiams yra ir kultūros, ir sporto sektoriuose. Tačiau tik diskutuodami su bendruomenėmis galime išgryninti mintis, kokio pokyčio laukiame. Svarbiausia – orientuotis į rezultatą“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono meras.
Na, kaip mano tėvas sakė, pažanga ateina visad iš vakarų.