Lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė padėkas vienuolikai mokslininkų, kurių 2018 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos geriausios disertacijos konkursui ir pelnė jiems laureatų vardus. Apdovanojimų iškilmės vyko Prezidentūros Baltojoje salėje.
Geriausių 2018 m. disertacijų autorėmis paskelbtos dvi mokslininkės. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje geriausia pripažinta Klaipėdos universitete dr. Indrės Žigeu apginta disertacija „Stiklo dirbiniai ir jų naudojimo kultūra Klaipėdoje XVI–XIX a. Baltijos jūros regiono kontekste“. Fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje – Vilniaus universitete apginta dr. Miglės Kazlauskienės disertacija „Nuo taikinio RNR priklausomų III-A tipo CRISPR-Cas sistemos katalizinių aktyvumų tyrimas“.
Prezidentas, kuris yra šio renginio globėjas, sveikindamas laimėtojus pabrėžė vienijančią mokslo galią: „Simboliška, kad šiandien apdovanojame laureatus, kilusius iš įvairių Lietuvos vietovių – sostinės, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos. Jūsų tyrimų kryptys taip pat įvairiapusės – vieni atveriate kelius ateičiai, kiti pagerbiate praeitį ir išsaugote ją būsimoms kartoms. Tačiau nesvarbu, kokie skirtingi, iš kur kilę ar kokios mokslo srities atstovai būtumėte, visų bendras tikslas vienas – pažanga Lietuvai, jos regionams ir visuomenei.“
Reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei, tad Prezidentas padėkojo visiems, kieno pastangomis Lietuvos, kaip naujoviškos ir pažangios valstybės, vardas mokslo pasaulio žemėlapyje seniai nėra terra incognita.
Geriausios disertacijos konkursą ir apdovanojimų iškilmes jau tryliktus metus rengia Jaunųjų mokslininkų sąjunga, taip siekdama skatindama jaunuosius doktorantus vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą. Šios konkursas – vienas svarbiausių įvykių mokslo bendruomenėje, sulaukiantis ir daug visuomenės dėmesio.
Geriausios disertacijos konkursui buvo pateiktos 56 disertacijos. 32 iš jų apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio srityse ir 24 – socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. 2019-aisiais 130 ekspertų autoritetinga Lietuvos mokslininkų komisija atrinko geriausias disertacijas.
„Žinau, kiek jėgų, užsispyrimo, tikėjimo kainuoja parašyti disertaciją. Ne tik Jums, bet ir Jūsų šeimoms, moksliniams darbų vadovams – Jūsų įkvėpėjams ir didžiausiems palaikytojams. Dėkoju, kad ryžotės, atradote savyje postūmį žengti ten, kur veda ne vien smalsus protas, bet ir širdis. Leidotės į šią be galo įdomią, bet nelengvą kelionę. Kai kurie – turbūt nė nežinodami, kuo ji tiksliai baigsis. Bet juk niekada nebaigsi to, ko nesi pradėjęs. Tegul šie apdovanojimai Jums būna paskatinimas vėl imtis naujų iššūkių ir projektų, atrasti dar neatrastų dalykų“, – linkėjo šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, kuriais ir grįstas žmonijos progresas. Tad jis palinkėjo jauniesiems mokslininkams nesiliauti sau kėlus klausimų ir didelių tikslų.