Lapkričio 22 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje bus atidaryta asmeninė Mykolės Ganusauskaitės tapybos darbų paroda Lietuvos „Penki regionai“.
M. Ganusauskaitės kūryboje vyrauja kraštovaizdis – jaunųjų tapytojų kūryboje gana retas žanras. Nors atspirties tašku tapytojai tampa natūros studijos, jos peizažai nutolsta nuo tiesioginės gamtos pristatymo ir patikrina ribas tarp figūratyvumo ir abstrakcijos. Stilizuotos, geometrizuotos, suplokštintos gamtovaizdžių išvaizdos aiškiais planais išsluoksniuotoje erdvėje atrodo scenografiškos tarsi ištuštėjusios salės papuošimai.
Asmeninį santykį su vaizduojama vieta, ryškų ankstyvuosiuose kūriniuose, vis dažniau nustelbia įdėmus dailininkės žvilgsnis, išgaunantis gamtovaizdžio erdvinę ir spalvinę sąrangą. Mykolė atranda gamtovaizdžių poetiką priešybėse – tuštumos ir gausos (spalvų, linijų, išvaizdų), pusiausvyros ir kitimo, griežtų ir laisvų išvaizdų, atvirų ir uždarų erdvių. Drobėse mėgaujamasi spalvų, sandarų įvairove, pabrėžiamas natūralių sudėtinių dalių darna. Itin svarbus čia santykis tarp gulsčių ir stačių paveikslo sudėtinių dalių. Ypač pabrėžiamas visa ko augimas, stiebimąsi viršun pabrėžiančios statmenos tiesės, jas dažnai dar pratęsia dažų nuvarvėjimai. Reikšminga paveikslų tema yra vanduo – upės, upelio, ežero, jūros, pelkės akivaro. Jame atsispindintys dangaus, augmenijos ištraukos pratęsia linijų darną ir įsiaudžia į bendrą ryškų paveikslo vaizdinį. Mykolės kūrybai būdingi skambūs, išraiškingi skaidrių spalvų deriniai, lemiantys kūrinių jausminį krūvį. Per ploną dažų sluoksnį persišviečianti drobė suteikia paveikslams švytėjimo.
Pradėjusi nuo lietuviškų gamtovaizdžių, menininkė ilgainiui kūrybą papildė ir kitų aplankytų kraštų gamtos studijomis. Jos tapomuose peizažuose atsiskleidžia regioniniai kraštovaizdžio struktūros ir spalvų, augmenijos, oro sąlygų skirtumai. Ypatingą svarbą įgauna laikas. Vaizduojami skirtingi metų ir paros laikai pabrėžia natūralią gamtos darną, jos vyksmų kaitą. Dažnas gamtovaizdis persmelktas laikiškumo nuojauta, juose apmąstomas santykis tarp dabarties ir praeities, kuriamas į praeitį nukreiptas ilgesio jausmas. Kartais gamtovaizdžius papildo ekologiniai, istoriniai, geopolitiniai matmenys. Tačiau svarbiausia tapytojai yra pati gamta, kaip savaime derantis darinys, pilnatvės šaltinis. Gamtoje ji ieško atsvaros miestui, jo judėjimui, triukšmui, tad kiekvienas peizažas skatina atsigręžti į save ir savo mintis.
M. Ganusauskaitė (g. 1987) studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. 2015–2017 m. gyveno ir kūrė Kopenhagoje, nuo 2017 m. – Vilniuje. Surengė asmeninių parodų Lietuvoje, Prancūzijoje ir Danijoje, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, JAV ir kitur. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkė (2011) ir laimėtoja (2013).
Parodos veiks iki 2020 m. sausio 19 d.,