Lapkričio 13 d., trečiadienį, 13 val. Seimo skaityklos salėje (Seimo III r. 130 k.) Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) rengia konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“, kuri skiriama Vietovardžių metams paminėti. Konferencijai pirmininkaus Seimo narys Stasys Tumėnas, EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Prieš konferenciją 12 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas, EKGT pirmininkė dr. D. Urbanavičienė, geografė dr. F. Kavoliutė, kalbininkas dr. L. Bilkis, EKGT Mažosios Lietuvos tarybos narė Aušra Feser.
Spaudos konferencijos dalyviams galima užduoti klausimus internetu ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai).
Vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Pradedant sovietmečiu ir baigiant šiais laikais iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir pastebima tolesnė jų naikinimo tendencija. Ypatingą reikšmę turi gyvenamųjų vietų vardai, kuriuose užšifruotos krašto kultūros istorijos realijos, bendruomenių sąveika su gamta, kraštovaizdžio elementai, bendruomenių buvęs socialinis statusas, jų būdas, verslai, įkūrėjų pavardės, istoriniai įvykiai ir pan. Gyvenamųjų vietovių vardai yra kolektyvinės atminties dalis – kolektyvinis kultūros paveldas. Jie suartina bendruomenių narius, teikia pasitikėjimą, tęstinumo pojūtį, padeda puoselėti tapatinimosi su vietove, pasididžiavimo savo Tėviške jausmą. Todėl gyvenamųjų vietovių vardų išnykimas pažeidžia žmonių savimonę, sutrikdo jų sąsajas su bendruomenės ir (ar) giminės istorija.
Konferencijos metu bus pristatyta Filomenos Kavoliutės knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“. Knygoje surašytas sovietmečiu suardytų, sunykusių Lietuvos kaimų ir viensėdžių bendruomenių sąvadas. Taip pat bus pristatytas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gairių projektas.
1994 m. Europos Tarybos (ET) sesijoje 25 Europos valstybių parlamentarai pasirašė rezoliuciją, pasiūlytą tuometinės Lietuvos Seimo delegacijos, kurioje teigiama: „Europos Taryba pareiškia, kad hidronimai ir toponimai, iki XX šimtmečio saugoję etninę kultūrinę atmintį, yra svarbiausiojo Europos kultūros palikimo dalis, kurį reikia išsaugoti ateičiai.“ Taigi Lietuvos senieji vietovardžiai yra ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūros paveldas.
Konferencijos programa
13.00 Konferencijos atidarymas Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, laikinosios Etninės kultūros grupės atstovų pasisakymai.
13.15 Įžanginis pranešimas: Seimo narys, dr. Stasys Tumėnas. Vietovardžių metų patirtys: darbai ir iššūkiai.
13.30 Dr. Filomena Kavoliutė (Lietuvos geografų draugija). Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga.
13.45 Dr. Laimutis Bilkis (Lietuvių kalbos institutas). Svarbiausi vietovardžių išsaugojimo ir sklaidos darbai.
14.00 Dr. Dalia Urbanavičienė (Etninės kultūros globos taryba). Vietovardžių išsaugojimo gairių projekto pristatymas.
14.15 Aušra Feser (Kuršių nerijos nacionalinis parkas). Ar susigrąžinsime senuosius Kuršių Nerijos vietovardžius?
14.30 Diskusijos ir konferencijos apibendrinimas.
Registracija į konferenciją vykdoma el. paštu info@ekgt.lt
1. Įpaminklinimas – kaimo antkapis nereikalingas. Visus okupanto sunaikintus kaimus reik atstatyti.
2. Tvankstos (Karaliaučiaus) krašto vietovardžių privalomas atkūrimas.
Papildysiu; 3. Jotvingių,prūsų ir lietuviškų vietovardžių dabartinėje Lenkijoje atkūrimas arba išlenkinimas.
4. Lietuviškų vietovardžių atkūrimas arba išrusinimas Gudijoje (Baltarusijoje) bei Rusijoje.