„Socialiniuose tinkluose užvirusi diskusija dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbų (žr. komentarus straipsnio gale, – Alkas.lt) prasidėjo šiek tiek per anksti. Du įgyvendinami projektai bus užbaigti kitąmet, tada juos ir bus galima objektyviau vertinti.“ – taip tvirtina projektų autorius, architektas Gintaras Prikockis.
Pirmąjį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013 m. parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija. Deja, projektas neatitiko ES finansavimo sąlygų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Kauno rajono savivaldybė 2016 m. gegužės 27 d. panaudos sutartimi perėmė iš Vilkaviškio vyskupijos laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypą bei pastatą. Dabar čia įgyvendinami du projektai, kurių tikslas – pritaikyti bažnyčios pastatą ir jo aplinką visuomenės poreikiams.Bažnyčios pastato tvarkybos projekto vertė siekia 820 tūkst. Eur. 627 tūkst. eurų šiam projektui skyrė Kultūros ministerija, likusią dalį – savivaldybė.
Zapyškio senojo miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams projekto vertė siekia 850 tūkst. Eur. 200 tūkst. Eur šiam tikslui skyrė Žemės ūkio ministerija, likusią dalį finansavo savivaldybė.
Projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Žemės ūkio ministerijos atstovai taip pat susipažino su techniniu šventovės aplinkos sutvarkymo projektu ir jam pritarė.
Abu projektus rengė didelę patirtį tvarkant paveldo objektus turintis architektas Gintaras Prikockis.
XVI amžių menantis šventovės pastatas jau praktiškai baigtas sutvarkyti: atlikti archeologiniai tyrimai, restauruoti sieninės tapybos fragmentai, įrengta šildymo sistema, sutvarkytas balkonas, įrengtos pagalbinės patalpos, pastatyti kryžiai. Atliekant archeologinius tyrimus, atkasti buvusios varpinės pamatai. Taip pat perlaidoti šventoriuje buvusių žmonių palaikai, įrengtas osarijus, liaudiškai vadinamas kaulinyčia.
G. Prikockis pasakojo, kad visa šventoriaus teritorija jau išklota specialia rulonine velėna, jokia invazija čia neplanuojama. Netrukus 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai.
Tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės formuojamas 130 m. pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais.
G. Prikockis tvirtino, kad nuo suolelio bus galima grožėtis vaizdais į abi puses: iš vienos pusės čia atsiveria Nemunas ir Kulautuvos pušynai, iš kitos – gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Reaguodamas į socialiniuose tinkluose pastabas dėl liejamo betono, architektas patikino, kad užbaigus darbus, vaizdas gerokai pasikeis.
Projekto vadovė Jurgita Rakauskaitė pabrėžė, kad tvarkant bažnyčios aplinką nebuvo nukirstas nė vienas medis. „Šiaurės vakarinėje dalyje augantis senas gluosnis smarkiai išpuvęs, tačiau jis vienišai bažnytėlei sudaro gražią draugiją, todėl nusprendėme medį palikti“, – sakė projekto vadovė.
Kadaise aplink bažnyčią formavosi miestelis, čia stovėjo kelios dešimtys medinių pastatų. Projekto autoriai iš senovinių nuotraukų pamėgino juos perpiešti. Šį vaizdą bus galima pamatyti iš metalo nulietoje informacinėje lentoje.
XX amžiaus pradžioje vokiečiai iš Ežerėlio buvo nutiesę siaurąjį geležinkelį, kuriuo iki Nemuno gabeno durpes. Nedidelį „siauruko“ fragmentą taip pat planuojama atkurti.
Savivaldybė bažnytėlėje ketina įrengti Kauno rajono muziejaus filialą. Čia vyks kameriniai renginiai, koncertai, parodos.
Lauko amfiteatras bus skirtas didesnėms bendruomenės šventėms, festivaliams.
Neatsiejama Zapyškio įvaizdžio dalis – respublikinis aitvarų festivalis „Žemei ir Dangui“ – taip pat turės pakankamai erdvių. Jauki bažnytėlė traukia menininkus, jaunavedžius, todėl ateityje čia bus galima ir tuoktis.
Zapyškį galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir laivais, kurie švartuojasi čia įrengtoje prieplaukoje. Iš Kauno taip pat galima atminti baigiamu tiesti dviračių taku.
Bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbus planuojama pristatyti visuomenei 2020 m. liepą, per Šv. Jono Krikštytojo atlaidus. Dėl programos savivaldybės atstovai jau tariasi su Vilkaviškio vyskupija, Kauno valstybine filharmonija ir Nacionaliniu Kauno dramos teatru.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. Šią vasarą šventovėje buvo paminėtas žymaus zapyškiečio – fotomenininko Antano Sutkaus 80-ties metų jubiliejus.
XVI amžiuje pastatyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra pripažinta valstybės saugomu kultūros paminklu. Tarp jos vertingųjų savybių pobūdžio nurodomas archeologinis, architektūrinis, dailės, kraštovaizdžio bei sakralinis.
Komentarai:
Papildyta lapkričio 6 d. 9 val.:
Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją dėl Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos tvarkymo, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas antradienį lankėsi Zapyškyje. Čia jis susipažino, kaip vykdomas Kauno rajono savivaldybės administracijos projektas, susijęs su Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios teritorijos ir aplinkos sutvarkymu.
Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos tvarkybos projektų eigą kultūros ministrui M. Kvietkauskui ir viceministrė Ingridai Veliutei Zapyškyje pristatė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus. Kultūros ministras išreiškė susirūpinimą dėl projektų vadovų sprendimų ir akcentavo, kad tvarkant kultūros paveldo objektus ir aplinką, būtina išsaugoti jų autentiškumą, kuris šiuo atveju atsispindi restauruotos bažnyčios interjere. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriuje dėl projekto „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“ bus atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Vaizdas daugiau negu kraupus. O ypač toks atrodo iš aukščiau, iš viršaus, su ta idiotiška „šiuolaikiška” angliška pievele!
Prokuratūra tyli, jai nei Lietuvos kultūrinis paveldas, nei viešasis interesas ne-rū-pi!
O tai NUSIKALTIMAS!
Archeologas, vykdęs kasinėjimus Zapyškio bažnyčioje, pasakojo, kad vietos žmonės vis jo klausdavo, ar jau surado bažnyčios viduryje palaidotą velnią. Taigi ką gali sakyti šis vietos žmonių atmintyje išlikęs senų laikų velnio palaidojimo faktas. Bažnyčia yra pavadinta šv. Jono krikštytojo vardu. Pagal tai galima manyti, kad to velnio palaidojimas gali būti siejamas su Lietuvos krikšto įvykiais. Tai viena. Antra, kalbiškai galima įžvelgti, kad Zapyškio pavadinimas pakankamai patikimai gali būti vedamas kaip radęsis iš Zabyškio, o jo šaknis Zab-, kad – gimininga Lietuvos karaliaus Netimero brolio Zabedeno vardui. Įvertinant šiuos tris faktus galima manyti, kad Zapyškio pavadinimas galėjęs rastis iš Zabedeno (Zabio) dvaro (valdų) pavadinimo ir visa tai mena 1009 metais šv. Brunono vykdyto Lietuvos krikšto įvykius. Taigi neužkniskime buldozeriais savo istorijos pėdsakų…
Tai kad jau per vėlu – jau pasirūpinta, kad kam nešautų į galvą ją saugoti… 🙁 Knista visokiais ekskavatoriais, greideriais ir pan., traiškyta betonvežėmis, dvirAčiais…
(ne dvIračiais, o dvirAčiais)
“Sunaikink geriausią” – taip galima suprasti prasidėjusią šmeižtų liūtį prieš arcitektą G. Prikockį, ne pirmi metai architektūroje ir įgyvendinant senovinių pastatų ir jų aplinkos sutvarkymus.
Klyksmai iš kaimo Lietuva : ‘kur matėte ištiestas plėveles, kas taip aplinką sutvarko’, tai norisi klykiantiesiems nežinia ką, kad tik palengvėtų, lyg išsivemti, lyg išsitriesti, pasakyti tiek, kad architektas tikrai žino kuriuo tikslu panaudojamos plėvelės – daugiaamžiškumui.
Esu pora dešimtmečių praleidęs statybose, atvežęs į Lietuvą kelias naujas statybines medžiagas, kaip pirmeivis atlikęs keletą naujų statybos darbų, labai gerai žinau priešpriešą ir neapykantą žmonių kaip viso to dėkingumą.
Architektas ne šiaip buvo pakviestas sutvarkyti aplinką, tam dirbo daugybę metų, tąsėsi dvasinėse kūrybos kančiose, įgijo savo išmanymu svorį – ir staiga gyvatės liežuvių gausa siekia tiesiog nušluoti kaip neišmanėlį, tiesiog savo žmogėdriškumo patenkinimui – toks didelis architektas įsivaizdavo esantis, bet žmonės pastatė į vietą.
Atsikvošėkite, žmonės, ką jūs kalbate, ar pasiruošę atsakyti už savo žodžius, jei pasiruošę – tai pinigine grąža už asmens dergliojimą ?
Ar kas esate buvę prie Zapyškio bažnyčios, pasistatę automobilį, pasivaikščioję – mane apima skausmas, kad krikščionybės užuomazgose Lietuvoje atsiradusi bažnyčia taip palikta nepagarbiai nuošalėje. Kai einant 30-iems Nepriklausomybės metams pagaliau užmaršumas dingo, nebeliks karingojo ateizmo laikų abejingumo istorinės bažnyčios aplinkai.
Jei jau buvo pasitikėta architektu G. Prikockiu, tai turėkime kantrybės ir suprasime, kodėl ir ne be reikalo jam buvo pavesta sutvarkyti Zapyškio bažnyčios aplinką.
To paties jūsų prašo kilnios širdies architektas.
atrodys aplinka po “sutvarkymo”? Turi būti kažkokie piešiniai ar vizualizacijos.
Supraskime labai paprastai – arch. A. Karaliaus susidorojimo kampanijai su konkurentu arch. G. Prikockiu jokios vizualizacijos nereikalingos, niekas nereikalinga – esmė yra konkuruojančio architekto paskandinimas šmeižto pelkėje.
Arch. A. Karalius negali nežinoti, kad parengiamieji darbai, kaip betono išliejimas ir plėvelės patiesimas yra jau baigtinis vaizdas, ir šiuo atveju taip nėra.
Kiek suprantu, tai nepavyko gauti šio projekto ir teko laukti savo žvaigždės valandos ?
Tenka suprasti, kad vienintelis arch. A. Karalius savo darbuose sulieja praeitį, šiandieną ir ateitį iki tobulos amžinybės, o kiti tinka tik jo pieštukams rytais padrožti.
Nenustebau, kad šitą klyksmą su šarikovų antpuolio organizavimu sukėlė triukšmo įkvėpėjas, prieš gerus dvidešimt metų dalyvavau pokalbyje, kuriame buvo aptarta ir šio žmogaus savybės, siekiai, priemonės. Man visai nieko naujo, niekas nestebina, tik teko pokalbį prisiminti – į senatvę viskas aršėja.
Alke vėlgi sudėta nuotraukos dr. J. Goebbels stiliumi – ‘kartoti kol pats patikėsi, kol patikės visi aplink’ ir kažkodėl jokio vaizdelio iš vizualicijos ar brėžinio.
Jei nuotraukos tos pačios, tai gal ir jų platintojai yra iš arch. A. Karaliaus ‘chebros’ ?
Komedija su arch. G. Prikockio sunaikinimu architektūroje.
Saulės Vilnai.
Zapyškio pavadinimas yra kur kas senesnis, kadangi miestelis, esantis krante virš bažnyčios, yra teritorinės Užnemunės observatorijos (centras prie Jūrės) Mėnulio fazių sekos kalendoriaus apskritimo linijoje. Pavadinime Zapyškis – Za Pi škis – sia Pi iškis yra dalelytė Pi = 3,14 rodanti, kad miestelis apskritime pastatytas sąmoningai. Apie pačią observatoriją, turinčią 4.428 m. pr. Kr. laiko amžių, galima pasiskaityti užsiduodant UŽNEMUNĖS ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJA. Ši didelę teritoriją (Pilviškiai-Zapyškis-Ingavangis) užimanti struktūrinė astronomijos observatorija, yra milžiniška observatorijos Birutės kalne (atkasė hab. dr. prof. Vladas Žulkus) kopija. Kai pasakiau apie tai profesoriui, krūptelėjęs šis atsiliepė: “O, kas ją padarė… Marsiečiai gal?”. Dėl to Zapyškyje derėtų pastatyti veikiantį šios Užnemunės astronomijos observatorijos modelį.
Bažnyčią, dėl artumo vadinamą Zapyškio vardu, G. Prikockis pateikė visuomenei taip, lyg Napoleonas, kaip kad šv. Onos bažnyčią Vilniuje, marsiečių stiliumi ant delno pats nusinešti Paryžiun norėtų.