Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
„Mūsų taryba vakar susirinko ir pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti streiką todėl, kad vykusiose derybose dėl sutarties atnaujinimo (jos pasibaigė liepą) buvo sutarti tam tikri dalykai, kurių bendra suma – apie 117 mln. eurų.
Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiems susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Tad akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – paaiškino E. Milešinas.
Pasak E. Milešino, dėl streiko skelbimo šiuo metu yra tariamasi su teisininkais.
„Kada bus streikas tikslios datos dabar negaliu pasakyti vien dėl to, kad visos teisinės procedūros, kas liečia įstatymus, mūsų teisininkai dabar dirba su teisine dalimi. Nes yra įvairių reikalavimų, dėl įspėjimų ir kita, kad visos procedūros atitiktų numatytą tvarką, kad paskui nebūtų klausimų teisėta-neteisėta ir panašiai. Tikėtina, kad streikas vyks lapkričio antroje pusėje“, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija apie 10 tūkst. narių. E.Milešino teigimu, apie 560-tyje mokyklų dirba pedagogų, priklausančių šiai profesinei sąjungai. Kiek konkrečiai mokytojų streikuos, esą paaiškės, kai bus įvykdytos visos teisinės procedūros.
Be to, kaip „Vakaro žinioms“ sakė E. Milešinas, dėl streiko bus tariamasi ir su kitomis pedagogų profsąjungomis – kad streikas būtų masiškesnis ir labiau paveiktų pažadų netesinčią Vyriausybę.
„Aišku, kad tarsimės dėl streiko, nes neketiname prisiimti nuopelnų, kad tai mūsų profsąjunga organizavo streiką. Juo labiau kad ir kai kurios kitos profsąjungos dalyvavo pasirašant kolektyvinę sutartį“, – paaiškino E. Milešinas.
Anot jo, jei teisininkai išaiškins, kad pirmiau turi būti skelbiamas kelių valandų įspėjamasis streikas, taip ir bus daroma. Tačiau po jo, jei biudžete nebus padaryta korekcijų, neišvengiamai vyks ir neterminuotas streikas, kai mokyklose visiškai nevyks pamokos. Tiesa, pedagogai savo darbo vietose veikiausiai bus, vaikai galės eiti į mokyklą, jie bus užimami, tačiau ne pamokomis.
„Ypač prie streiko jungtis kviesime ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes joms buvo numatyta papildomai apie 20 mln. eurų, o skyrė vos 8 mln. Į darželius vaikai iš viso nebus priiminėjami, tada gal prie streikuojančiųjų prisijungs ir tėvai“, – atskleidė profsąjungietis.
E. Milešinas sakė bendravęs su Algirdo Monkevičiaus vadovaujamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais ir reikalavęs nurodyti priežastis, kodėl pedagogai apgaudinėjami, tačiau tesulaukė atsakymo, kad biudžeto projektas dar tik pirminis ir tikrai grįš į Vyriausybę bei bus koreguojamas.
„Tačiau korekcijų reikės didžiulių – daugiau nei už 60 mln. eurų, reikės daug perstumdymų. Žiūrėsime, kaip Vyriausybė susidėlios prioritetus“, – teigė pašnekovas, pridurdamas, kad veikiausiai kitą savaitę bus organizuojamas ir mitingas, taip pat kreipiamasi į tarptautines organizacijas dėl palaikymo.
Beje, daliai mokytojų, net ir nepatenkintų Vyriausybės planais, norą streikuoti gali numušti faktas, kad už streiko dienas, nors jie ir sėdės darbe, tikriausiai nebus mokamos algos. Jei kas gyvena nuo algos iki algos, tikrai pirmiau susimąstys, ar streikas nėra per didelė prabanga.
„Kiek teko girdėti, per ankstesnius streikus vieniems sumokėjo, kitiems nesumokėjo. Dabar noriu pasakyti, kad mes nesigviešiame pinigų už streiko dienas. Mokytojai už streiko dienas negaus atlyginimo, tačiau ateityje turės geresnes sąlygas. Manau, būtų nesąžininga reikalauti mokėti ir už streiko dienas“, – svarstė E. Milešinas.
Kokių konkrečiai susitarimų su švietimo darbuotojais nenori vykdyti Vyriausybė? Pavyzdžiui, sutarta, kad nuo kitų metų mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kasmet būtų didinami 10 proc., kol 2025 m. alga pasieks 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU).
Tam kitąmet turėjo būti skirta 19,3 mln. eurų, o numatytas nulis. Arba buvo sutarta dėl dėstytojų, mokslo darbuotojų algų didinimo po 10 proc. kasmet, kol jos pasieks 150 proc. šalies VMDU.
Tam 2020-aisiais reikėtų 16,8 mln. eurų, tačiau Vyriausybė nusprendė, kad užteks ir nulio.
