
Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.
Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?
Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę
nacionaliniam saugumui. Kurdai yra apie 40 milijonų tauta, kuri neturi savo valstybės ir jau daug metų siekianti ją įkurti. Didžiausia dalis kurdų gyvena būtent Turkijoje – pagal oficialią statistiką apie 15 milijonų, bet kai kuriais duomenimis jų skaičius gali siekti net apie 20 milijonų iš 80 milijonų gyventojų. Akivaizdu, kad kurdų ryžtingas siekis sukurti valstybę kelia grėsmę Turkijos teritoriniam vientisumui.
Dėl to R. T. Erdoano ryžtas paremtas ne tik siekiu mobilizuoti jo politinę jėgą AKP palaikančius žmones, bet ir baime dėl pasienyje Sirijoje gimstančios kurdų valstybės. Turkija nemato grėsmės iš Irako kurdų. Su jais net palaiko gana gerus santykius, nes jie nesiekia atsiskyrimo nuo Irako ir nekuria savo valstybės. Sirijos kurdus Turkija įvardina teroristais, nes kaltina juos artimais ryšiais su Kurdistano darbininkų partija (PKK). Siekdama savo politinių tikslų PKK istoriškai grasina ir naudoja karinę jėgą prieš karinius ir civilinius taikinius. Dėl taikomų kovos būdų PKK yra įtraukta į JAV, ES ir NATO teroristinių organizacijų sąrašus. Turkijos ir PKK kovose nuo 1984 m. žuvo daugiau nei 37 000 žmonių. PKK veiksmai daugiausia vykdomi Turkijoje ir prieš Turkijos objektus kitose šalyse, tačiau atskirais atvejais PKK bendradarbiavo su kitomis kurdų nacionalistinėmis karinėmis grupuotėmis kaimyninėse šalyse. Tad Turkijos baimės ir pozicija atrodo suprantama, bet rimtų abejonių išlieka.
JAV sankirtos su Turkija ir vaidmuo Sirijos kare
Turkija ir JAV yra NATO narės, bet jų santykiai tapo ypač komplikuoti po nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoaną. Turkija kaltina dėl perversmo organizavimo JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fetulą Guleną (Fethullah Gulen), kurį jiems amerikiečiai išduoti atsisakė. Po perversmo Turkija suartėjo su Rusija ir nutarė įsigyti oro gynybos zenitinių raketų kompleksus S-400 „Triumf“, nors yra NATO narė. JAV pagrasino sankcijomis ir santykiai pasiekė naujas žemumas.
Vis tik Ankara skaičiavo galimą puolimo žalą bei naudą ir jam tinkamas sąlygas sudarė tik JAV karių atitraukimas. Iki šiol per karą Sirijoje kurdų kariniai junginiai buvo stipriausi amerikiečių sąjungininkai per sausumos operacijas ir kovojant su DAESH, kuris Lietuvoje geriau žinomas kaip ISIS. Turkija teigia, kad jos operacija skirta kovai su teroristais – tai yra su ISIS ir kurdų daliniais. Jie juos tapatina, bet realybė kiek kitokia. Kurdai patys daug kovojo su DAESH. Laiko įkalinę daug teroristų savo teritorijoje. JAV pajėgų atitraukimą kurdai vertina kaip jų palikimą likimo valiai ir tam tikrą išdavystę. Iš JAV ateina prieštaringos žinutės dėl karių atitraukimo, bet faktas, kad dalinis atitraukimas įvyko ir tas leido Turkijai po intensyvaus bombardavimo surengti sausumos puolimą. Tikslas – sukurti „saugią“ buferinę zoną nuo Turkijos ir ten perkelti šimtus tūkstančių pabėgėlių sirų, kurie dabar gyvena Turkijoje esančiose pabėgėlių stovyklose.
Kodėl Sirijos prezidentui B. Al-Asadui ir Rusijai Turkijos puolimas naudingas?
Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas (Bashar al-Assad) ir Rusija siekia apjungti visą Sirijos teritoriją po Damasko vėliava, bet kurdai vis atsisakydavo tam pritarti, nes norėjo išlaikyti savo valdomos teritorijos pilną kontrolę ir pasikliovė JAV karine parama. Rusija vis kartojo, kad JAV pasitikėti nevalia ir dabar amerikiečių sprendimas atitraukti karines pajėgas tarsi patvirtina jų žodžius. Tai verčia tarp Sirijos su Rusija ir Turkijos kariuomenių atsidūrusius kurdus ieškoti išsigelbėjimo scenarijų. Tikėtina, kad toks scenarijus tenkina ir Turkiją, kuri dalyje kurdų valdomos teritorijos įkurtų buferinę zoną, bet nenori, kad likusioje šeimininkautų kurdai. Jiems geresnis sprendimas – kurdai Sirijos pavaldume, kaip yra Irane ir Irake, nes tada jų nepriklausomos valstybės sukūrimas tampa negalimu.
Dėl to tikėtina, kad Maskva ir Ankara šiais klausimais yra vedę rimtas derybas, ir Sirija imsis aktyvaus puolimo iš Idlibo provincijos pusės. Turkijos puolimo kontekste tam nesutrukdys Jungtinių Tautų Saugumo tarybos grasinimai sankcijomis, nes Rusija turi veto teisę ir gali blokuoti nepalankių Sirijai sprendimų priėmimą. Rusijos siekis įsitvirtinti Artimuosiuose Rytuose kuo stipriau, taip užpildant geopolitinį vakuumą, kuris atsiranda JAV atsitraukiant iš regiono dalies šalių.
Tad geri santykiai su Sirijos, Irano, Jordanijos, Egipto ir Turkijos lyderiais atveria didelius svertus per išgavimo kiekius reguliuojant naftos ir dujų kainas. Būtent pajamos iš naftos ir dujų yra pamatinės svarbos Rusijos biudžete. Tad vyksta ne tik karas Sirijoje, bet ir didelis užkulisinis galių žaidimas.
Ar gresia Europai Turkijos puolimas Sirijoje nauja migracijos krize?
Ironiška, bet operacija „Taikos šaltinis“ atneš dar daugiau suirutės ir taip karuose paskendusiuose Artimuosiuose Rytuose, gali išsilaisvinti tūkstančiai įkalintų DAESH teroristų ir labai pakenkti Europai, nes, tikėtina, stipriai padidės pabėgėlių srautai į aplinkines valstybes ir į Senąjį žemyną. JAV tai negresia, nes geografiškai jie per toli. Europos Sąjungos šalys, kaip ir JAV, nepritarė Turkijos puolimui, bet svertai Ankaros ir R. T. Erdoano pusėje. Jie gali tiesiog leisti vėl nekontroliuojamai vykti į Europą pabėgėliams iš jos teritorijoje esančių stovyklų. Tokio scenarijaus realią grėsmę patvirtina ir įtūžusio už prancūzų, britų ir vokiečių kritiką R. T. Erdoano grasinimai užtvindyti Europą pabėgėliais ir taip sukelti dar vieną migracijos krizę. ES pakrančių apsauga išlieka silpna, chaotiškai organizuota ir tai reikštų rimtas ekonomines problemas Graikijai, Italijai, Vokietijai, Švedijai, nes ir dabar jose yra didelis kiekis migrantų iš Artimųjų Rytų.
Dėl to Turkijos puolimas Sirijoje – tik dalinė problema, nes joje vykstantis karas dar ilgai darys įtaką Europos Sąjungos šalių politikai valstybių narių viduje, užkraunant papildomą krūvį lėtėjančiai ekonomikai ir keliant visuomenės vidinius konfliktus dėl integruotis nenorinčių dalies atvykėlių iš Artimųjų Rytų.
O gal kaip tik bus geriau? Taigi Turkija sako, kad sukurs toj pačioj Sirijoj buferinę zoną, ir perkels ten visus tuos “pabėgėlius” (vietoj to, kad jie eitų į Europą). Ir šiaip tai Sirija turi teisę atkurti teritorinį vientisumą, nes jei toks valstybių draskymas į dalis įsivyraus, tai mums irgi tas pats ateity gali grėsti.
Gerb. M. Puidoke, malonu matyti Jūsų straipsnį Alke.
Gerą pusmetį nebuvo nieko dėl A. Juozaičio.
Tai žinojau nuo pat Juozaičio – Songailos bendradarbiavimo pradžios – negalėjau suvokti, kaip jų žengimas koja kojon ištvers iki 2019 m. Kalėdų.
Kiek supratau, tai Jums teks kinkytis į tautininkų vežimą vadovu.
Sėkmės, sveikatos ir noro.
Gal M.Puidokas pirma išsiaiškintų buvusios savo bendražygės L.Radzevičiūtės daromus neteisėtus ir,neprofesionalius darbus Alytaus savivaldybėje žingsnius po kurių kiekvieną karta menkina visų politikų statusą ,o Sirijos karo reikalus palikti tam kas apie tai nusimano.
Analitikas. Che-che-che…
Straipsnių su klaustukais pavadinime neskaitau.
Padariau išimtį.
Šlamštas.
Puidokui geriau sekėsi gint lakūdras daužančias savo vaikus ir rašinėt apie Norvegiją, kur iš pagrobtų vaikų verda šaltieną.
Labai nuoseklus, glaustas ir išsamus padėties išaiškinimas. Tema labai svarbi Europai ir Lietuvai. Šaunu, jog randasi tarptautinę padėtį išmanančių ir mokančių pateikti žmonių.
Labai netikėtai baigėsi susirinkimas Liuksemburge. NATO sekretorius taip išvartė, kad jei Sirija bandys priešintis agresoriui Turkijai, tai skaitysis NATO narės užpuolimu ir visa Organizacija privalės įsitraukti į karą prieš Siriją. Kad Amerika įtrauktų į karą Artimuosiuose rytuose Europą, turėjo paaukot du dangoraižius, dabar pasirodo, nebereikia jokių užpuolimo inscenizacijų – pakanka pačiam užpulti. Darosi aišku, kodėl JAV leido Turkijai pradėti puolimą.
Kita, labai svarbi Lietuvai ir visoms Europos tautoms bėda šiandien, kurią beje visada nutyli Alkas, yra Katalonija. Devyni Katalonijos laisvės lyderiai nuteisti kalėti nuo 9 iki 13 metų . Ne tik kurdai neturi teisės į savo valstybę, bet ir katalonai, baskai … Nors tose žemėse gyvena tūkstančius metų.
Visiškai pritariu.
Apgailėtina ir apmaudu, kai tenka būti “vienose rogėse” kartu su tokiomis šalimis, kaip Turkija ir Ispanija.
Apgailėtina, kai Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos, politikai pro pirštus žiūri į žmogaus teisių ir tautų apsisprendimo teisės pažeidimus.
Tad jei sankscijų tokioms vertybėse pasiklydusioms šalims netaiko mūsų vyriausybės, jas turime taikyti mes, piliečiai. Asmeniškai aš nesiruošiu pirkti Turkiškų ir Ispaniškų prekių. Ir tikrai negerbsiu tų, kurie į šias šalis vyks pailsėti ir pan.
Pritariu, Mindaugai. Labai taikliai ir lakoniškai. Pagarba.
Jei ir toliau smaprotausite panašiai, galimai tapsiu Jūsų gerbėju.
Tiesa, būtų puiku, jei dar ir kitais klausimais laikytumėtės liberalesnių nuostatų, nei iki šiol.
Yra paprastesnis atsakymas į šį klausimą… “Kurdai niekada nebus NATO…” Toks yra Turkijos principas… “Reiškia jie bus …už…”. Į šį klausimą lengvai gali atsakyti Bašaras al Asadas su Iranu… “Duosit mums, tai – bus – kuo reikia, bet – ne Vakarų…”. Nustebino Nausėdos patarėja, patarusi – “tegul taip ir atsitinka…” (Vakarų ginklų embargas – visoms pusėms… reiškia – Rusijos ir Irano ginkluotė tiems, kam jie tik nori – … čia jau … Jų nuožiūra)… Nepamirškime kito dalyko… Niekas nereikalauja Ukrainos separatistų nusiginklavimo… O tai – tikrai – ne žemesnio, nei kurdų milicija ginkluotė… TAD… Jeigu eisime tuo principu – tik galingos ir brandžios valstybės sprendžia (yra tai prieš Kurdus…”), tai… Tegul nusiginkluoja Ukraina… Tegul Sirijoje pagausėja cheminių užtaisų (kad ir …”dėl Kurdų”) ir t.t. Grėsmė yra paprasta… Kapituliacija jėgos diktatūros. Nausėdos darbuotoja niekuo neatsiliko… “A vot nuo kiek diktato reikia…” Koks nors Iranietis puikiai sutiktų – “Alakh ahbar ir yra aukščiausia diktatūra… Tad – mūsų svertams tai”… Gaila, kad Nausėdos įstaiga, kurdų klausimu jau dirba net 3vejoms terorizmą remiančioms valstybėms. Iranui ir Sirijai, kurios turi, arba siekia masinio naikinimo ginklų netgi (bent jau – cheminių) ir – Rusijai (pagal ankstesnės prezidentūros požiūrį).
Niekas nereikalauja rusų separatistų nusiginklavimo Ukrainoje… O jiems siūlo daug pasirinkimų… Tuo tarpu… Reikalaujama visiško Kurdų nusiginklavimo, nesiūlant nieko. Dar blogiau… Kovoje su Islamo Valstybe žuvo 10-11 tūkstančių Kurdų kovotojų Vakarų pusėje (čia – “pagal Hillari Clinton”). Ir..?
Ačiū, neteko apie tai bent užsimenant girdėti!
NATO šalis Turkija vykdo kruviną karinę agresiją prieš suverenią šalį, o NATO vadovybė tyli.
Vertinu tai kaip pritarimą.
NATO išsiduoda esanti neteisingumo pusėje, NATO negerbia tarptautinės teisės. Sėkmės Sirijos vyriausybinėms pajėgoms šalies šiaurėje kovojant su kraugeriška agresore Turkija!
Mirtis okupantams! Teismą žudikui Erdoganui!
Dėl ko iš esmės atsiranda pabėgėliai, kokios priežastys? Dvi pagrindinės:
1. Kolonializmas ir jo padariniai (pagrindiniai kaltininkai – D.Britanija, Prancūzija, Italija)
2. Karai musulmoniškose šalyse (pagrindiniai kaltininkai – JAV, D.Britanija, Prancūzija, Turkija).
Lietuva čia niekuo dėta, kas dėl problemų kaltas, tas tegul jas ir sprendžia. “1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso” buvo pakišta panosėn daugeliui šalių, kad pasirašytų, nes pabėgėlių atsiradimo PAGRINDINIAI KALTININKAI nori dalį savo atsakomybės išdalinti kitiems.
Lietuva privalo denonsuoti šią konvenciją (denonsavimas – procesas, atvirkščias ratifikavimui). Nieko ši Konvencija neduoda Lietuvai. Ji labai nekonkreti, pagal ją gali milijonai žmonių plūsti į Lietuvą – tai neteisinga. Jei matysim kada būtinumą priglausti į mus besikreipiančius, pagalbos prašančius žmones, padarysim tai be jokių konvencijų.
Pritariu.
Taip pat būtina reikalauti Turkijos pašalinimo iš NATO.
Be to, mes dar ir Lietuvoje neatlikome “namų darbų”. Pvz., daugumos Vakarų Europos demokratijų tonas prieš Turkijos vykdomą agresiją yra gerokai griežtesnis, nei Lietuvos. Lietuvos valdžia apsimetusi vertybėse ir vadovaujasi visai ne jomis, o kažkur vis dairosi. Apmaudu, kad mūsų valdžia tokia neprincipinga ir slepiasi už kitų nugarų.
Tad, nežiūrint kad esame nedidelės šalies piliečiai, turi sutartinai reikalauti, kad TURKIJA BŪTŲ IŠMESTA IŠ NATO!
o TAIP PAT JAI PRITAIKYTOS KUO GRIEŽTESNĖS VISKĄ APIMANČIOS EKONOMINĖS SANKCIJOS!
Kiek pamenu, Turkija tik todėl į NATO priimta, nes ji vis vien su kažkuo jungtųsi, o ją labai pas save viliojo RU. Dabar to paties bijo. Be to, pabuvusi su NATO, ji bus RU naudingos informacijos šaltinis (nors gal jau perdavė nemažai – už „nesavanaudišką” pagalbą).