Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.
Šiemet knygų penketukai buvo renkami ekspertų keturiose kategorijose: vaikų knygų, paauglių knygų (išrinktas ketvertukas), knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos išleistos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Pernai pirmą kartą buvo pristatyta nauja knygų kategorija – publicistikos ir dokumentikos. Ji antrą kartą bus skelbiama 2020 m. Kaip ir pernai, į ją pretenduos per pastaruosius dvejus metus išėjusios lietuvių autorių publicistinės bei dokumentinės knygos.
Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko komisijos pirmininkas vaikų literatūros ekspertas doc. dr. Kęstutis Urba, Eglė Baliutavičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji specialistė), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja), Danguolė Šakavičiūtė (literatūros kritikė).
Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė komisijos pirmininkė literatūros kritikė dr. Neringa Butnoriūtė, dr. Donata Mitaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė), Ernestas Parulskis (menotyrininkas), Neringa Mikalauskienė (rašytoja, vertėja, literatūros kritikė), dr. Manfredas Žvirgždas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus darbuotojas).
Už labiausiai patikusias knygas galima balsuoti iki 2020 m. vasario 14 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba pašto adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2020 metų vasario mėnesį.
Nuo 2005 metų Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos su dr. Rūta Kačkute priešakyje inicijuotą akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2019“ penketukai
Proza suaugusiesiems:
- Gailius Marijus. Oro. Vilnius: Odilė, 2018;
- Kulvinskaitė Virginija. Kai aš buvau malalietka. Vilnius: Kitos knygos, 2019;
- Morkūnas Vidas. Pakeleivingų stotys. Vilnius: Odilė, 2019;
- Opolskaitė Daina. Dienų piramidės. Vilnius: Tyto alba, 2019;
- Tumasonytė Jurga. Undinės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019;
Poezija:
- Grainytė Vaiva. Gorilos archyvai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019;
- Jasponytė Jurgita. Vartai Auštrieji. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019;
- Kaziela Vytautas. Alyvmedžiai. Kaunas: Kauko laiptai, 2018;
- Kazlauskaitė Giedrė. Gintaro kambarys. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018;
- Šlepikas Alvydas. Mano tėvas žūsta. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 201;
Knygos vaikams:
- Dirgėla Tomas, iliustr. Karpavičiūtė Dalia. Benas – sapnų siuvėjas. Vilnius: Tyto alba, 2018;
- Landsbergis Vytautas V., iliustr. Karpavičiūtė Dalia. Pūkis karalius. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018;
- Norvila Paulius, iliustr. Šulskytė. Jurga Strykt pastrykt! Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019;
- Zarambaitė Ignė, iliustr. Padimanskaitė Vanda. Stebuklingi senelio batai. Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019;
- Zavedskaitė Dovilė, iliustr. Šarmavičiūtė Jurga. Lietus ir skafandras. Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019;
Knygos paaugliams:
- Ežerinytė Ilona. Skiriama Rivai. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018;
- Landsbergis Vytautas V., Žalčių karalienė. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2019;
- Meškauskaitė Audronė, Venislovaitė Aurina, iliustr. Dagilė Inga, Istorijos skanėstai. Kaunas: Žalias kalnas, 2018;
- Zylė Kotryna. Sukeistas. Vilnius: Aukso žuvys, 2019;
„Metų knygos rinkimų 2019“ penketų knygas pristato ekspertų komisijos nariai
PROZA
Gailius, Marijus. Oro. Vilnius: Odilė, 2018
Painaus siužeto keliasluoksniame futuristiniame romane su detektyvo elementais gvildenamos aktualios klimato kaitos ir jos padarinių Lietuvai ir pasauliui problemos, žmonių tarpusavio santykių, trūkinėjančių ryšių, senėjimo ir informacinių technologijų sukurto, žmogaus gyvenimą dubliuojančio „antrininko“ temos. Pasakojama iš kelių perspektyvų: dabarties ir netolimos ateities, šio amžiaus pabaigos. Ši ateitis ‒ itin apčiuopiama ir įtikinama, nes autorius į pasakojimą įpina nemažai atpažįstamų simbolių, lietuviško kraštovaizdžio ir kultūrinio „žemėlapio“ detalių, netgi pavadinimų ir žodžių reikšmių žaisme priversdamas susimąstyti, kas iš tiesų nemirs. (Neringa Mikalauskienė)
Kulvinskaitė, Virginija. Kai aš buvau malalietka. Vilnius: Kitos knygos, 2019
Knyga išsiskiria iš autobiografinės prozos, nes suteikia balsą po Nepriklausomybės brendusios jaunos moters patirtims. Viena vertus, pasakojimas siūlo nenušlifuotą pasivaikščiojimą po dinamišką dešimto dešimtmečio Vilnių, kūrusį savitą foną pavojingos meilės paieškoms, santykiams su tėvais, savo kūnu ir vyrais, kita vertus, jame sumaniai, su saviironija fiksuojamos skirtingų visuomenės grupių gyvensenos detalės (nuo rajono subkultūrų, emigrantų iki akademikų). „Kai aš buvau malalietka“ – gyvybingas dalies kartos brendimo ir autentiškos kalbėsenos liudijimas, kuriame susiduria dokumentalumas ir literatūriškumas, prozos ir eseistikos ribos. (Neringa Butnoriūtė)
Morkūnas, Vidas. Pakeleivingų stotys. Vilnius: Odilė, 2019
Ši knyga puikiai atskleidžia Vido Morkūno prozos savitumą – trumpuose tekstuose meistriškai veriasi siaubo ir estetikos, intelekto ir žaismės lydinys. Praradimai čia konceptualiai pinasi su nušvitimais, kasdienybė – su keistumu, turiningumas – su bedalių likimu, nors galutinė baigtis (stotelė?) visų aiški. „Pakeleivingų stotyse“ autorius daug kalba apie nejaukos, nepažinumo alsavimą kasdieniškose situacijose, tačiau siekia, kad jos neatrodytų „lyg persikėlusios į gyvenimą iš prasto kūrinio“. Tad lyg akylas režisierius, jis vaizdingai fiksuoja grotesko variacijas, kurios leidžia permąstyti santykį su sakralumo tematika, įvairiais prietarais, tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, pareiškimais apie prasmingai nugyventą laiką. (Neringa Butnoriūtė)
Daina Opolskaitė. Dienų piramidės. Vilnius: Tyto alba, 2019
Diana Opolskaitė debiutavo novelių rinkiniu, vėliau išspausdino tris romanus paaugliams. „Dienų piramidės“ – taip pat novelių knyga. Į kasdienį žmonių gyvenimą rašytoja žiūri atidžiu socialines ir psichologines problemas suvokiančio žmogaus žvilgsniu. Ji – subtili stilistė, labai jautri įspūdžių, pojūčių, spalvų tonams ir pustoniams. Novelių žmonės (pamestą, niekam nereikalingą vaiką bandanti prisijaukinti dviejų talentingų, bet toli nuo namų esančių vaikų mama, svetimi patys sau jaunuoliai, vėžiu serganti moteris) gyvena užsigaudami ir užgaunami kitų bei paties gyvenimo, kartais rašytojos kūrinyje šmėkšteli to, kas nepaaiškinama, ne iki galo suprantama, elementų, sakytum, niuansuotas apie kasdienybę besivejantis pasakojimas prisimena magiškojo realizmo prasmingumą. (Donata Mitaitė)
Tumasonytė, Jurga. Undinės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
Jurgos Tumasonytės „Undinės“ pasižymi ypatingu efektu, kai kasdienybė pasirodo egzotiška. Šio efekto autorė pasiekia pristatydama epizodus iš vidutinybių gyvenimo, įspūdingai montuodama jų informacijos pritvinkusį kasdienybės foną. Bendražmogiškos problemos yra tas „Achilo kulnas“, kurį autorė fiksuoja ir savitai išryškina, siurrealiai pratęsdama tikrovę: novelėse tampa įmanoma pačiupinėti materialius vienatvės pavidalus, tuštumą užpildyti antrininku, neutralizuoti mirties baimę… Tumasonytės prozoje tikėtis įtakingo Lemties piršto neverta, nes jį išstūmė šiuolaikinis „deus ex machina“. „Undinės“ primena arthauzinio kino estetiką, provokuoja intelektualinę nuostabą ir mankština juoko kauliukus. (Neringa Butnoriūtė)
POEZIJA
Grainytė, Vaiva. Gorilos archyvai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
Viename iš originaliausių debiutų – knygoje „Gorilos archyvai“ – Vaiva Grainytė invetorizavo daugelį metų rašytus tekstus. Jos poezija jaudina ne emocionaliai: rašoma tikslingai nusitolinus, nedauginant nei kalbos, nei mąstymo klišių, su švelnia, įprastą reiškinių suvokimą komplikuojančia ironija. Tekstuose pastebimi ir epizodai iš kasdienybės, ir ekologinės krizės simptomai, vartotojiškumo kritika – elementai, kuriuos atpažįstame ir iš operų „Geros dienos!“ ir „Saulė ir jūra“. Tačiau, patekę į autorinę Grainytės poezijos orbitą, įvairūs rūpesčiai tik iš pirmo žvilgsnio pasirodo kaip absurdiškų asociacijų kokteilis. Tai nieko neimituojantis, netikėtai paveikus, švelniai avargardiškas individualistės archyvas. (Neringa Butnoriūtė)
Jasponytė, Jurgita. Vartai Auštrieji. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
Jaunosios kartos poetė reflektuoja folklorinę atmintį ‒ protėvių tikėjimo fragmentai, užkalbėjimai, sutartinių motyvai įsipina į gyvenimą šiandien, nuspalvinti moters ir motinystės patirčių, ir nepalieka abejonių, kad daugiasluoksnė meno prigimtis leidžia atgaivinti tai, kas likę tik prisiminimų apydėmėse, o vartai gali būti interpretuojami kaip perėjimas iš vieno būvio į kitą: skausmingas, bet gražus. (Neringa Mikalauskienė)
Kaziela, Vytautas. Alyvmedžiai. Kaunas: Kauko laiptai, 2018
Uteniškio poeto knyga apie neišvengiamą suvokimą, kad, nurimus aistroms, gyvenimas bet kada gali baigtis, apie fizinį skausmą ir kūniškas senatvės patirtis, buvimą čia ir dabar, liudijantį išmintį, grįstą ne pamokymais, o tylos pauzėmis tarp eilučių, kai nebereikia slėptis ir prisidengti: tai yra tikroji transcendencija. Svarbi krikščioniška simbolika, namų ‒ dangiškų ir žemiškų ‒ motyvas, tikėjimo klausimai, į kuriuos atsakyti galiausiai turi pats žmogus. (Neringa Mikalauskienė)
Kazlauskaitė, Giedrė. Gintaro kambarys. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018
Intelektualiosios poezijos pavyzdys. Autobiografiškumu ir išpažintine tematika tik žaidžiama, prisidengiama lyg kauke bandant nuslėpti šiandienos žmogui būdingą egzistencinį sąstingį ir tarsi privalomą „įsirašymą“ į šiandienos sociumą. Dabarties laikas ‒ lyg intertekstinėmis citatomis inkrustuotas gintaro dirbinys, kuriame galima įžvelgti praeities „inkliuzus“ ‒ eilėraščių subjektės giminės, senelių ir tėvų istorijų fragmentus, daugelio gyvenimus pakeitusio karo ir sovietmečio represijų atšvaitus, didžiosios istorijos paraštėse likusių ir į užmarštį nugrimzdusių talentingų moterų didikių likimus. (Neringa Mikalauskienė)
Alvydas Šlepikas. Mano tėvas žūsta. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019
Alvydo Šlepiko knyga – rinktinė, bet ne visai. Autorius perkūrė ne vieną seniau parašytą eilėraštį, visai ignoruodamas chronologiją sumaišė naujus kūrinius su senais ir sudarė 4 skyrių knygą. Kiekvienas skyrius turi trumpą poetinį prologą, o visa knyga – ir epilogą. Ir klasikinė eilėdara, ir verlibras poetui vienodai gerai paklūsta. Nepaklūsta nebent bėgantis ir brangius žmones nusinešantis laikas, su kuriuo reikia susitaikyti, priimti jo teikiamas gyvenimo, žmonių, pačios kalbos daugiaprasmybes ir kitimus. (Donata Mitaitė)
KNYGOS VAIKAMS
Tomas Dirgėla, iliustr. Dalia Karpavičiūtė. Benas – sapnų siuvėjas. Vilnius: Tyto alba, 2018
Tomas Dirgėla – gerai žinomas jaunosios kartos vaikų rašytojas, išgarsėjęs juokų ir žaismės nestokojančiomis knygomis. „Benas – sapnų siuvėjas“ – ne tik smagus, nuotykingas, bet ir rimties prieskoniais pabarstytas pasakojimas apie Beną, kurio gyvenimas vieną dieną apsiverčia aukštyn kojomis. Jam teks išmokti gyventi be tėvų vien tik su seneliu, be to, jis sužino, kad nėra paprastas berniukas – turi ypatingą galią su stebuklinga adata susiūti nutrūkusius sapnus. Tai ypatingas, atsakingas ir labai svarbus darbas. Maža to, į adatą nusitaikė tikri nedorėliai, tad Benui teks įveikti daugybę išbandymų, kad atgautų adatą ir sutramdytų piktavalius. Laimei, jis ne vienas. (Eglė Baliutavičiūtė)
Vytautas V. Landsbergis, iliustr. Dalia Karpavičiūtė. Pūkis karalius. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018
Vieno garsiausių lietuvių vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio sukurtas personažas lapiukas Pūkis – ne naujiena. „Pūkis karalius“ jau septinta paveikslėlių knygų serijos mažiausiems skaitytojams „Pūkio pasakos“ knyga. Visas jas iliustravo Dalia Karpavičiūtė. Naujausioje serijos dalyje pasakojama, kaip Pūkis susapnavo, kad yra karalius, ir vos pabudęs užsinorėjo juo būti ir tikrovėje. Ypač, kad jam visi patarnautų ir duotų ledų. Išmoninga mama lapė vaiko norus sugeba pakreipti visą lapinų šeimą džiuginančia linkme. „Tikras karalius yra tas, kurio pavaldiniai irgi jaučiasi kaip karaliai“, – paaiškina ji. „Pūkis karalius“ išsiskiria švelniu žaismingumu, mažųjų psichologijos išmanymu, įtaigia netiesiogine didaktika. (Eglė Baliutavičiūtė)
Paulius Norvila, iliustr. Jurga Šulskytė. Strykt pastrykt! Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019
Jaunas keturių poezijos knygų suaugusiesiems autorius vaikų literatūroje debiutavo su smagia ir kiek ironiška paveikslėlių knyga „Strykt pastrykt!“, kuriai iliustracijas nupiešė Jurga Šulskytė. Kiškį vieną dieną aplanko geniali idėja parašyti knygą. Ir parašo. Apie ką? Ogi apie save! Tačiau niekas kiškio darbo nevertina – meškai knygoje per mažai bičių ir medaus, lapei mados, voveraitei iš viso nepatinka knygos be paveikslėlių… Negi triušo pastangos nueis šuniui ant uodegos, o gal jo knyga tiesiog dar nerado savo tikrųjų skaitytojų? Tai knyga apie literatūros pasaulio užkulisius, autorius ir skaitytojus užklumpančios problemos joje vaikams perteiktos linksmai ir suprantama forma. (Eglė Baliutavičiūtė)
Ignė Zarambaitė, iliustr. Vanda Padimanskaitė. Stebuklingi senelio batai. Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019
Pradinių klasių mokinukas Enrikas, apsiavęs mirusio senelio batais, patiria stebuklų: geba skraidyti, kartais supranta gyvūnų kalbą, susikalba su kaliause. Knygoje buitinis realizmas pinamas, derinamas su pasakos išmone. Jautriai perteiktas seno žmogaus ir vaiko ryšys. Paskutinį kartą tariamai susitikęs su seneliu ant stogo Enrikas grąžina jam batus, nes pats jau išmokęs matyti širdimi… (Kęstutis Urba)
Dovilė Zavedskaitė, iliustr. Jurga Šarmavičiūtė. Lietus ir skafandras. Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019
„Lietus ir skafandras“ – debiutinė Dovilės Zavedskaitės knyga. Tai nonsensiškoji pasaka apie mergaitę, kuri yra tokia alergiška lietui, kad net turi nešioti apsauginį skafandrą. Vieną dieną ji susiranda naują draugą, lyg tyčia – tai lietus! Naujajam draugui mergaitė siūlo eiti į dykumą, nes ten nelyja ir jie galės žaisti nevaržomi. Deja, nė vienas nežino, kur ta dykuma, tad jiedu leidžiasi į kelionę jos ieškoti, o pakeliui sutinka įdomių ir netikėtų pašnekovų. Šioje pasakoje kalbama apie daug svarbių dalykų – perdėtą suaugusiųjų rūpestį ir vaikų vienatvę, norą patirti kasdienius vaikiškus malonumus, vertingas pamokas apie gyvenimo prasmę ir laimę. (Eglė Baliutavičiūtė)
KNYGOS PAAUGLIAMS
Ilona Ežerinytė, Skiriama Rivai. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018
Apysakos siužetas pagrįstas persikėlimo laike principu. Paauglys Dovas su tėvu, talentingu pianistu, iš mūsų laikų patenka į XIX a. pabaigos Lietuvos miestelį, vadinamąjį štetlą. Persikėlimo tikslas – surasti tuomet parašyto ir dar antgamtiškai neužkrėsto muzikinio kūrinio rankraštį. Tačiau kitame laike plėtojami ne tik detektyvu dvelkiantys nuotykiai, bet ir vyksta tėvo bei sūnaus suartėjimas, prasideda meilės istorija, susipažįstama su tų metų buitimi, aplinka, žydų kultūra ir tradicijomis. Moderni knygos detalė – muzikos intarpai, kurių galima pasiklausyti nuskaičius QR kodą. Kompozitorius – Gediminas Kalinas. (Kęstutis Urba).
Vytautas V. Landsbergis, Žalčių karalienė. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2019
Garsiosios liaudies pasakos apie Eglę žalčių karalienę siužetą, ar bent jau įvykių karkasą, apysakos autorius tarsi užkloja ant konkretaus istorinio laiko. Knyga turi pastebimų edukacinių siekinių – norima papasakoti vyresniesiems paaugliams apie pokario įvykius Lietuvoje, jų dramatizmą, pavaizduoti skaudžius, sudėtingus žmonių likimus. Veiksmas iš Lietuvos perkeliamas ir į Gotlandą, taip pat į Latviją, įvykiai baigiasi tragiškai. Knygą perskverbia patriotizmo idėja. (Kęstutis Urba)
Audronė Meškauskaitė, Aurina Venislovaitė, iliustr. Inga Dagilė, Istorijos skanėstai. Kaunas: Žalias kalnas, 2018
Pažintinė knyga, kuriai tiktų ir įdomybių enciklopedijos žanrinis apibūdinimas. 56 trumpi, konkrečiais faktais ar reiškiniais pagrįsti pasakojimai susiję su Lietuvos istorija – nuo XIX a. iki Nepriklausomybės atkūrimo laikų. Jausmingai, dažniausiai žvalia intonacija užrašytus tekstus pratęsia ir papildo dinamiškos ir šmaikščios Ingos Dagilės iliustracijos. Knyga turėtų sudominti jaunesniuosius paauglius. (Kęstutis Urba)
Kotryna Zylė. Sukeistas. Vilnius: Aukso žuvys, 2019
Pirmasis jaunosios kartos rašytojos Kotrynos Zylės romanas paaugliams – mistinis, turintis ir siaubo literatūros elementų. Šešiolikmetė Gabė tik ką pradėjo lankyti paskutinę dailės mokyklos klasę su naujais bendramoksliais. Gyvenimo gausioje šeimoje kasdienybę ir mintis apie baigiamąjį projektą netrukus užgožia šilti jausmai, įsiplieskę tarp jos ir keistuolio Gedo. Tačiau vos jiems pradėjus susitikinėti, miestą ima kaustyti šaltis, o Gabei nutinka vis daugiau neįtikėtinų ir baimę keliančių dalykų… Kodėl kažkas nori įbauginti Gabę? Ar gali būti, kad tai, kas rašoma knygose apie mitines būtybes, yra tiesa? Kas iš tiesų yra Gedas? Tai lengvas pramoginis romanas, keliantis klausimus apie gyvenimą ir mirtį, šeimą ir prigimtį, apie tai, kas slypi už mums matomo pasaulio ribų, ir kviečiantis į nuotykį su šiurpuliukais. (Eglė Baliutavičiūtė).
