Pirmadienis, 9 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuvos Jūrų muziejus švenčia 40-metį

www.alkas.lt
2019-07-27 08:57:32
0
Lietuvos Jūrų muziejus švenčia 40-metį

Delfinai saulės įlankoje | E. Lasio nuotr.

Delfinai saulės įlankoje | E. Lasio nuotr.
Delfinai saulės įlankoje | E. Lasio nuotr.

Liepos 28 dieną sukanka 40 metų, kai Kopgalyje duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejus. Muziejui pradžią davė dar 1971 metų Klaipėdos kraštotyros muziejuje Herkaus Manto gatvėje sukurta Jūrų skyriaus ekspozicija.

Jūrų muziejų kūrė ypatingoje vietoje ypatingi žmonės

1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje:

Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Alojizo Každailio (Aloyzo Každailio), apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

Olga Žalienė, Dangės flotilė | A, Mažūno nuotr.
Olga Žalienė, Dangės flotilė | A, Mažūno nuotr.

Čia traukia milijonai turistų

Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.

Jūrų muziejus augo su kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai.

Muziejus vakare. Dronu daryta nuotrauka | E. Lasio nuotr.
Muziejus vakare. Dronu daryta nuotrauka | E. Lasio nuotr.

Muziejus augo ir keitėsi

Prieš ketvirtį amžiaus, atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.

Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį, – sako Olga Žalienė. – Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras.

Jau trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų mūsų jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.

Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose.

Kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje, kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemes. O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, atiduodamas duoklę gyvenimui po burėmis – buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.

Baltijos juros ekspozicija | E. Lasio nuotr.
Baltijos juros ekspozicija | E. Lasio nuotr.

Ambicijos sustoti neleidžia

Delfinariume tuo metu prasidėjo delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai ypatingus vaikus. Per tą laiką čia apsilankė apie tūkstantis šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras yra nuolatinio tobulėjimo kely: jame lankosi karaliai ir karalienės, vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.

Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus veržliai įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų šiandien nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.

Prieš dvejus metus atgimęs akvariumas pakvietė į kelionę nuo Lietuvos upelio, ežero per Baltijos ir Šiaurės jūras į tropinius vandenis. Jame šiandien galim pasivaikščioti po jūros dugną ir pamatyti, kaip gyvena slapčiausi jūrų gyviai. Gyvūnų įvairovė akvariume išaugo net tris kartus. 24-iuose naujuose akvariumuose įsikūrė 155 rūšys jūrų gyvūnų: 650 žuvų bei bestuburių. Lankytojai pasitinkami ekspozicija „Nerijos forto istorija“, pasakojančia apie šį gynybinį objektą. Tai – sudėtinė Klaipėdos jūrinės istorijos dalis, o Nerijos fortas – geriausiai išlikęs Prūsijos fortifikacinis statinys Lietuvos teritorijoje.

Akvariumas | E. Lasio nuotr.
Akvariumas | E. Lasio nuotr.

Čia įjūrinama Lietuva

Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome viens kitą ir tada, kai nesiseka.

Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys.

Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.

Čia, mūsų muziejuje, kiekvieną dieną įjūrinama Lietuva, – sako Olga Žalienė, primenant kiekvienam – savam ir svečiui, kad esame ne valstybė prie jūros, o jūrinė valstybė.

Laivybos istorijos ekspozicja | E. Lasio nuotr.
Laivybos istorijos ekspozicja | E. Lasio nuotr.

Gimtadieniui – tarptautinis forumas

Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją, rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“. Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.

Laivybos istorijos ekspozicja | E. Lasio nuotr.
Laivybos istorijos ekspozicja | E. Lasio nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trumpam duris atveria atnaujinamas Lietuvos jūrų muziejus
  2. Jūrų muziejus kviečia švęsti tris dienas
  3. Jūrų muziejus sulaukia daug lankytojų
  4. Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui
  5. Su trispalve – į Jūrų muziejų nemokamai
  6. Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų
  7. Jūrų muziejuje pristatoma nauja pingvinų banda (nuotraukos)
  8. Tautinis ansamblis „Ratelinis“ atšventė veiklos 25-metį (nuotraukos)
  9. Akvariumo atidarymas – apie darną ir grožį, kuris slypi vandenyno gelmėse
  10. Delfinai Graikijoje viešės nemokamai
  11. Klaipėdoje pirmą kartą vyks tarptautinė nematerialaus kultūros paveldo šventė „Lauksnos“
  12. Jūros šventė 2018: Senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui
  13. TOP 3 šventinės vietos Rygoje, kurias būtina aplankyti savaitgalį
  14. Albinas Kentra: Kova už laisvę niekada nesibaigia
  15. Pradedama dalyvių registracija gyvūnų terapijos tyrimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Laiptai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune – daugiau patogumų pėstiesiems

2025 06 09
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma16-mečiams leisti balsuoti savivaldos rinkimuose

2025 06 09
„FOLK TRIO“ koncertas Utenoje
Menas

Džiazas ir lietuviška dvasia: „FOLK TRIO“ koncertas Utenoje

2025 06 09
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Kaip šilti birželio orai paveiks elektros sąskaitas?

2025 06 09
Kelias | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių keliams ministeirjas paskirstė 5 mln. eurų

2025 06 09
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Japonijoje

2025 06 09
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tomas Jakutis apie Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilnai apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaune – daugiau patogumų pėstiesiems
  • Siūloma16-mečiams leisti balsuoti savivaldos rinkimuose
  • Džiazas ir lietuviška dvasia: „FOLK TRIO“ koncertas Utenoje
  • Kaip šilti birželio orai paveiks elektros sąskaitas?

Kiti Straipsniai

Šventės akimirka | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje

2025 06 08
Ansamblių vakaras sugrįžta_šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero | S. Lukoševičiaus nuotr.

Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero

2025 06 03
Šaltibarščių festivalis

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30
Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2025 05 29
Paskutinį gegužės sekmadienį Jūrų muziejaus etnografinėje žvejo sodyboje vėl skambės liaudies muzika | R. Kuncevičiūtės nuotr.

Paskutinį gegužės sekmadienį Jūrų muziejaus etnografinėje žvejo sodyboje vėl skambės liaudies muzika

2025 05 23
Kauno gimtadienis | kaunas.lt nuotr.

Su šūkiu „Kaunas džiaugiasi!” miestas pasitinka 617-asias Magdeburgo teisių gavimo metines

2025 05 20
Mildos šventė

Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

2025 05 16
Burbiškio dvaro Tulpių žydėjimo šventėje – nuo Barboros Radvilaitės iki „The Roop“ | A. Labenskytės nuotr.

Burbiškio dvaro Tulpių žydėjimo šventėje – nuo Barboros Radvilaitės iki „The Roop“

2025 05 06
Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė | kariuomene.lt nuotr.

Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė

2025 04 25
Margučių ridenimas

S. Birgelis. Apie Velykų pramogas, margučių karalienę ir lalavimą

2025 04 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Tomas Jakutis apie Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilnai apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Kažin apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Vilniaus mero nurodymu nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta (nuotraukos, tiesioginė transliacija)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai