Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią platina šunys ir katės. Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto gaminiai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą toksokarų kiaušinėliais atvirų telkinių vandenį. ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi pakankamų higienos įgūdžių. Be to, užteršta aplinka, netinkamas bendravimas su savo augintiniais, nesusiformavusi imuninė sistema – tai minėto amžiaus vaikų pagrindiniai užsikrėtimo rizikos veiksniai.
Gydytoja primena, kad norint išvengti šios ligos labai svarbu:
- nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant, pažaidus su šuniuku, kačiuku,
- nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių,
- reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų,
- neleisti savo augintiniams laižyti veido ir indų, kurie naudojami žmonių reikmėms,
- neteršti aplinkos – augintinių išmatas mesti į specializuotą konteinerį,
vaikų smėlio dėžes rekomenduojama įrengti saulėtose vietose, o nenaudojamas – uždengti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį užregistruota dvigubai mažiau susirgimų toksokarozė nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 24 ir 12 atvejų. Toksokarozės atvejai registruojami beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtimas vyksta visus metus.
Pasak A. Bartulienės, daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų, tačiau neretai, ypač vaikams, liga gali pasireikšti nedideliu karščiavimu, gali atsirasti sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis. „Kadangi aprašyti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus“, – pažymėjo gydytoja.
