J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas

Kada šachmatai atsirado Lietuvoje? Deja, tikslių žinių apie tai neturime. Žinoma tik tai, kad atliekant archeologinius tyrinėjimus, Trakų pilyje 1956-1957 m. buvo rastos kaulinės šachmatų figūros. Manoma, kad jos yra XIV amžiaus. Pasak istoriko Jono Dlugošo, laisvalaikio akimirką jais mėgo žaisti ir Lietuvos Karalius Vytautas.

Lietuvai esant Rusijos sudėtyje, XIX a. atsirado organizuotas šachmatų judėjimas. Jau 1865 ir 1866 metais įvyko rungtynės Klaipėda-Hanoveris, 1872 m. sužaista partija Klaipėda-Karaliaučius, varžybos dar vyko 1888 m. Vilnius-Voronežas.

Daugelis lietuvių nežino, kad Lietuvoje gyveno ir žaidė asmenybė, kurią dar ir šiandien su didele pagarba prisimena pasaulio ir olimpiniai čempionai, asmenybė, kuri paliko gilius pėdsakus pasaulio šachmatų istorijoje. Jeigu šiais laikais krepšinyje lygių nebuvo Arvydui Saboniui, tai anksčiau šachmatų garsenybę Lietuva turėjo Vladą Mikėną.

Šiais metais sukanka 109 m., kai gimė Lietuvos šachmatų patriarchas V. Mikėnas – tai pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas, tarptautinis didmeistris, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius.

V. Mikėnas gimė 1910 m. balandžio 17 d. Jono Mikėno (1872–1920) ir Bronislavos Veržbickaitės-Mikėnienės (1875-1945) šeimoje, Revelyje dabartiniame Taline, Estijoje.

Tėvų šeimoje buvo kalbama rusiškai ir lenkiškai, todėl lietuviškai kalbėti Mikėnas nemokėjo. Jo vaikystė buvo sunki, būdamas 10 metų neteko tėvo, todėl besimokydamas turėjo pats užsidirbti duonai.

Šachmatais V. Mikėnas pradėjo žaisti 1921 metais, besimokydamas privačioje rusų gimnazijoje. Šachmatai reikalavo daug darbo ir energijos, bet didelis užsispyrimas ir nuoširdus darbas davė puikius vaisius: 1927 m. debiutavo Estijos šachmatų sąjungos 10-mačo turnyre „B“ klasėje, 1927/1928 m. žaidė VII Estijos moksleivių pirmenybėse Narvoje ir abiejose varžybose užėmė pirmąsias vietas.

1929 m. V. Mikėnas baigė Talino privačią Rusų gimnaziją ir tais pačiais metais tapo Talino miesto šachmatų čempionu.

Didelį rėžį V. Mikėno gyvenime paliko 1929 m. susitikimas su estu Pauliumi Keresu. Tada būsimasis pasaulinio garso didmeistris, pretendentas į pasaulio čempiono titulą turėjo tik 12 metų. Tai buvo pažintis, kuri vėliau išaugo į labai nuoširdžią draugystę ir abu šachmatininkus lydėjo visą likusį gyvenimą. V. Mikėnas buvo Pauliaus Kereso mokytojas ir treneris, ir jis šiam talentingam berniukui išpranašavo didžiulę ateitį.

1930 m. buvo manoma surengti mačą V. Mikėno su Estijos čempionu J. Tiurnu, tačiau iškilo nesklandumai, mat Mikėnas turėjo Lietuvos pilietybę (jo tėvas buvo emigrantas iš Lietuvos), todėl ne visi Estijos šachmatų vadovai norėjo, kad svetimšalis kovotų dėl Estijos čempiono vardo. Pagaliau buvo gautas leidimas ir 10 partijų mačas tarp V. Mikėno ir J. Tiurno įvyko. V. Mikėnas laimėjo, ir taip 15 metų paauglys – V. Mikėnas tapo Estijos čempionu.

Tais pačiais metais spalio mėnesį V. Mikėnas pradėjo šachmatų žurnalisto darbą – vedė šachmatų skyrelį laikraštyje „Esmaspaey“ („Pirmadienis“) estų kalba.

V. Mikėnas žaidė ir su pasaulinio garso didmeistriu, pretendentu į pasaulio čempiono titulą J. Bogoliubovu ir jį įveikė. Nuo to laiko apie V. Mikėną pradėta kalbėti, kaip apie perspektyvų šachmatininką, o apie šį laimėjimą rašė kone viso pasaulio spauda.

1930 m. Lietuvos šachmatų sąjunga buvo priimta į Tarptautinę federaciją (FIDE) ir gavo teisę dalyvauti pasaulio šachmatų olimpiadose. Nuo 1931 m. kasmet vyko Lietuvos čempionato turnyrai, kurio nugalėtojas žaisdavo mačą su absoliučiu čempionu dėl geriausio šalies šachmatininko vardo.

1931 m. vyko Pabaltijo pirmenybės Klaipėdoje. Šiame turnyre V. Mikėnas užėmė antrą vietą, pirmoji atiteko Isakui Vistanevskiui.

Klaipėda, o ir Lietuva V. Mikėnui labai patiko ir jis pradėjo svajoti apie sugrįžimą į Tėvynę. Kolegai ir treneriui I. Vistanevskiui pavyko galutinai įkalbėti V. Mikėną, kad jis grįžtų į Lietuvą. 1931 m. birželio mėnesį Mikėnas jau Lietuvoje, o liepos mėnesį išvyksta į Prahą – IV pasaulio šachmatų olimpiadą. Čia V. Mikėnas sužaidžia įspūdingą žaidimą ir laimi prieš M. Vidmarą (Jugoslavija ), F. Yatesą (Anglija), A. Šteinerį (Vengrija ) ir kitus didmeistrius, o su pasaulio čempionu A. Aliochinu sužaidė lygiosiomis. Komandinėje įskaitoje lietuviai nugalėjo Anglijos, Italijos, Danijos, Norvegijos bei Ispanijos šachmatininkus ir, sužaidę lygiosiomis su Vengrijos bei Prancūzijos komandomis, iškovojo 13-tą vietą.

Tais pačiais metais V. Mikėnas pradeda vadovauti šachmatų skyreliui dienraštyje „Lietuvos Aidas“. Šiame skyrelyje darbavosi iki 1939 m. (su pertraukomis).

Stipriausias tuo metu Lietuvos šachmatininkas buvo A. Machtas. Jis 1926 m. oficialiai iškovojo Lietuvos čempiono vardą dvikovoje su S. Gordonu.

Šalia žaidimo šachmatais, žurnalisto darbo, 1932 m. V. Mikėnas parašo pirmąją šachmatų knygą lietuvių kalba „Šachmatų vadovėlis“.

1933 m. balandžio mėnesį V. Mikėnas nugali mače Lietuvos čempioną A. Machtą ir tampa Lietuvos čempionu, o birželio mėnesį dalyvauja V pasaulio šachmatų Olimpiadoje Folkestone (Anglija).

Grįžęs iš Olimpiados, leidžia šachmatų žurnalą „Šachmatai ir bridžas“.

Sėkmingi V. Mikėnui buvo 1934–1937 metai. Jis du kartus nugali šachmatininką P. Vaitonį ir kartą I. Vistaneckį kovoje dėl Lietuvos čempiono vardo, nors 1935 m. būta pergalių, bet būta ir pralaimėjimų.

1937 m. V. Mikėnas dalyvauja I tarptautiniame turnyre Kemere ir laimi partiją su A. Aliochinu. Tais pačiais metais dalyvavo ir VII pasaulio šachmatų Olimpiadoje Stokholme.

Po metų 1938 m. birželio mėn. žaidžia mačą su pretendentu į pasaulio šachmatų čempiono vardą S. Floru (Čekoslovakija).

VIII pasaulinė šachmatų olimpiada turėjo būti Pietų Amerikoje – Argentinos sostinėje Buenos–Airėse 1939 m. Šiai olimpiadai lėšų klausimas buvo lengviau išspręstas, nei kitose, nes šachmatininkai buvo prijungti prie Kauno Kūno kultūros rūmų ir įsteigta Lietuvos Šachmatų sporto sąjunga.

Varžybos baigėsi. Pirmą kartą pasaulio čempiono vardą iškovojo Vokietijos šachmatininkai, surinkę 36 taškus iš 56 galimų. Tik pustaškiu atsiliko lenkai. Trečioji vieta atiteko Estijos komandai – 33,5 taško. Lietuvos šachmatininkai užėmė 12 vietą su 22 taškais.

Sudalyvavus VIII pasaulio šachmatų olimpiadoje Buenos Airėse, V. Mikėnas dar dalyvavo tarptautiniame turnyre Rozario mieste (Argentina).

Nuo 1931-1939 m. V. Mikėnas žaidė penkiose šachmatų olimpiadose su Lietuvos komanda (pirma lenta).

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, šachmatininkai turėjo dalyvauti SSRS turnyruose. Tais pačiais metais SSRS čempionate pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos čempionas V. Mikėnas.

1941 m. birželio pradžioje išvyko į Rostovą prie Dono dalyvauti XIII SSRS pirmenybių pusfinalio varžybose. Žaidžiant SSRS pirmenybių pusfinalyje, prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Varžybos buvo nutrauktos, o V. Mikėnas persikėlė gyventi į Kazanę. Tais pačiais metais gruodžio mėnesį buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, bet po mėnesio paleistas į atsargą.

1942 m. V. Mikėnui suteikiamas SSRS sporto meistro vardas.

Karas ypač 1942–1944 metais sutrikdė šachmatų veiklą, tačiau 1943 m. pavyko surengti Lietuvos čempionatą ir Vilniuje tarptautinį turnyrą. Tuo metu keli Lietuvos šachmatininkai, atsidūrę SSRS, dalyvavo ten rengiamuose turnyruose.

SSRS šachmatų pirmenybių finale V. Mikėnas žaidė dešimt kartų.

Vėliau V. Mikėnas darbavosi Lietuvos sporto komiteto Metodinio-mokomojo skyriaus viršininku 1944–1947 m. Kaune ir 1948–1950 m. Vilniuje.1950 m. V. Mikėnas įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą ir iki 1970 m. jame direktoriavo. Be to, nuo 1950–1990 m. žurnale „Švyturys“ ir laikraštyje „Komjaunimo tiesa“ dirbo šachmatų skyrelio vedėju.

1950 m. V. Mikėnui suteiktas Tarptautinio meistro vardas. Tais pačiais metais išleidžiama knyga „Šachmatų žaidimo pagrindai“, kurios antras leidimas išėjo 1952 m.

1951 ir 1952 m. V. Mikėnas dalyvavo Lietuvos šachmatų čempionatuose, kuriuose žaidė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Pirmajame užėmė trečią vietą, o antrajame dalinosi antra–ketvirta su V. Landsbergiu ir E. Čiukajevu. Labai sėkminga buvo 1954 m. pradžia. Mažajame treniruotės pobūdžio turnyre, kuriame žaidė didmeistris V. Ragozinas, V. Mikėnas iškovojo pirmąją vietą.

XXII šalies pirmenybių finalas vyko 1955 m. Jame lygiosiomis buvo sužaista su pasaulio čempionu M. Botviniku, B. Spaskiu ir L. Averbachu, pralaimėta V. Smyslovui ir laimėta su didmeistriu P. Keresu. Čempionatui pasibaigus, užimta ketvirta vieta. Už labai gerą pasirodymą V. Mikėnas buvo įtrauktas į šalies rinktinę mačui su Vengrijos šachmatininkais, be to, P. Keresui pageidaujant, buvo paskirtas jo nuolatiniu treneriu besiruošiant pasaulio pirmenybėms.

1959–1987 m. dirba šachmatų skyrelio lenkų dienraštyje „Červony Štandar“ vedėju,1958 m. išleidžia knygą „Šachmatų pirmenybės“, 1961 m. „35 metai prie šachmatų lentos“, o 1968 m. “Šachmatai. Teorija ir praktika“.

V. Mikėnas priklausė patiems žymiausiems pasaulio šachmatininkams, nes jis privertė pasiduoti tokius šachmatų grantus kaip A. Aliochiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį – pasaulio čempionus bei D. Bronšteiną, P. Keresą, E. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Šalbergą, G. Morocį. Geriausias istorinis V. Mikėno ELO taškų skaičius – 2669.

Lietuvos čempionu V. Mikėnas buvo net 13 kartų. Dar ir šiandien nė vienas sportininkas nesugebėjo jo pralenkti rekordų skaičiumi.

Įdomus tas faktas, kad V. Mikėnas pirmą kartą iškovojo čempiono vardą 1933 m., būdamas 23 metų, o paskutinį kartą 1977 m. būdamas garbaus amžiaus senjoras – 67 metų, tai įrodo, kad jis buvo ilgaamžis sportininkas.

Nuo įtempto darbo pradėjo blogėti sveikatos reikalai ir V. Mikėnas pradeda teisėjauti šachmatų varžybose.

1968 m. V. Mikėnui suteikta tarptautinė šachmatų arbitro kategorija.

Nuo 1970 iki 1982 m. dirbo treneriu.

Būdamas aukštos kultūros, didelio intelekto, principingumo ir takto žmogus, V. Mikėnas buvo žinomas, kaip 1983–1985 m. Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr. teisėjas. Jis teisėjavo aukšto lygio varžyboms, tokiomis kaip G. Kasparovas – A. Beliavskis; G. Kasparovas – V. Smyslovas; G. Kasparovas – A. Karpovas.

1984-aisiais Vilniuje, dabartinės Prezidentūros rūmų Baltosios salės scenoje V. Mikėnas ėjo garbingas pasaulio pirmenybių pretendentų mačo vyriausiojo arbitro pareigas.

1987 m.V. Mikėnui FIDE suteikia tarptautinio didmeistrio vardą.

V. Mikėno vardu pavadinta sistema (Mikenas – System), kitaip dar Floro–Mikėno sistema (Flohr – Mikenas System).

1992 m. lapkričio 3 dieną V. Mikėnas mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

V. Mikėno nuopelnai Lietuvai tokie dideli, kad straipsnyje visų aprašyti neturėjome galimybės.

Deja, užmiršimo dulkės baigia visai uždengti jo atminimą. V. Mikėno pagerbimui tik Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą „Vladui Mikėnui – 100 metų“ (dailininkas Rimas Tumasonis), bei pirmos dienos voką su pašto ženklu ir suvenyriniu lapu. Be to, organizuotas tarptautinis turnyras „Vlado Mikėno 100-osioms gimimo metinėms“, tuo tarpu mūsų kaimynai estai garsina pasauliui savo buvusio šachmatininko P. Kereso vardą, pavadindami jo vardu gatves, mokyklas, šachmatų klubus, o jo atvaizdas puošia penkių kronų banknotą. Kas du metai organizuojami turnyrai, kurių atidaryme dalyvauja Estijos prezidentas.

Literatūra:

1. Averbach J., Turov B. Šachmatnyje olimpiady. Moskva, Fizkultura i sport, 1974.

2. Banaitis J., Barkauskas A., Bieliauskas K. ir kt. Mažoji Lietuviškoji enciklopedija II t. Vilnius, Mintis – 1968 m.

3. Dworkowitsch Wladimir J.(Hg) Vladas Mikėnas Moskva 1987 m. (rusų kalba).

4. Mikėnas V. 35 metai prie šachmatų lentos, Vilnius, 1961 m.

5. Turov B.,I Šachmatų meno brangakmeniai – 1991m.

6. Hartston, William R. (1977), “Lithuania”, in Golombek, Harry, Golombek’s Encyclopedia of Chess, Crown Publishing, pp. 182, ISBN 0-517-53146-1