Utenos kamerinio teatro scena ir žiūrovų salė tuščia nebus. Tai parodė pirmasis susitikimas, anonsuotas dar teatro atidarymo vakare.
Jaukiai pritemdytoje, retro akcentais papuoštoje scenoje, ant įžymiosios „Magrės baldų“ sofutės patogiai įsitaisė viešnia, televizijos laidų vedėja, sumanytoja ir globėja, knygų autorė ir iliustratorė, keramikė, surengusi virš penkiasdešimt individualių ir grupinių parodų, o šiaip žmogus – nenuorama Nomeda Marčėnaitė ir pokalbio partneris režisierius Šarūnas Kunickas.
Žingeidūs žiūrovai susitikimą atėjo ne vien paprasto smalsumo vedini pasižiūrėti į žmogų, kurį regionų gyventojai ne pirmus metus dažniausiai mato pro televizoriaus ekrano stiklą, o pabendrauti su intelektualiu ir įdomiu žmogumi.
Pokalbio temos sukosi ne vien apie televizijos pasaulį. Daug ir įdomiai apie save pasakojusi viešnia nevengė asmeninio gyvenimo temų, linksmai nupasakojo apie patirtį Australijoje, kai teko be jokio pasiruošimo sėsti už dešinėje salono pusėje įtaisyto automobilio vairo, apie pasiplaukiojimą tarp penkiaaukščio namo dydžio bangų, kaip šapelį svaidžiusių jachtą, apie nepamatytą Papua Naujosios Gvinejos pasaulį, apie vaikystėje perskaitytą ir pamėgtą knygą „Bestuburiai“.
Bekalbant apie keramiką, tema netikėtai palietė kur kas sudėtingesnius psichologijos ir pasąmonės pasaulius.
Artėjant prie susitikimo pabaigos, teko atsakyti į keletą klausimų. Salėje buvo daug moterų, tad nieko nuostabaus, kad apeiti virtuvės ir maisto receptų paslapčių buvo neįmanoma.
Pokalbio valandos prabėgo keliolikos minučių greičiu. Susitikimas baigėsi gėlių puokšte, skambiomis katutėmis ir palydomis į… kaip sako sena patarlė „Žmogus sutinkamas pagal aprangą, o palydimas pagal protą“. Nomeda atvažiavo į Uteną automobiliu, o į namus teatras ją išlydėjo dvikinke karieta.
