Vakar, balandžio 16 d., Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Sausio 13-osios byloje priimto nuosprendžio.
Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo š. m. kovo 27 d. nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį.
Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Netinkamos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui
ir karo nusikaltimus paskirtos ir tiems nuteistiesiems, kuriems teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje už tam tikrą nusikaltimą numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Prokurorų nuomone, Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes „šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti“, šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Su tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. žalos Lietuvos valstybei, išsprendimu Generalinė prokuratūra nesutinka. Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių – žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to buvo mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 3-38 „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“, kuriuose numatytos išmokos bei kompensacijos žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams.
