Kovo 21 d. Seimas bendru sutarimu nusprendė pradėti Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių svarstymo procedūrą (projektas Nr. XIIIP-3273), pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinant tarėjų institutą.
Konstitucijos 109 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.
„Tokia Konstitucijos nuostata visų pirma reikštų įstatymo leidėjo pareigą priimti nauju ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus bei tvarką, kada kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Taip pat ši nuostata įpareigotų įstatymo lygmeniu įvertinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarėjai turėtų sprendžiamąjį, o ne patariamąjį balsą, tai yra kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.
Konstitucijos 48 straipsnyje siūloma nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu. Ši nuostata sudarys teisines prielaidas kviesti visuomenės atstovus atlikti tarėjo pareigas ir užkirs kelią galimiems ginčams, ar tokios pilietinės pareigos atlikimas nelaikytinas priverčiamuoju darbu.
J. Bernatonis teigiamai vertina tarėjų instituto atsiradimą: „Pritraukus įvairias socialines grupes atstovaujančius asmenis į teismo vertinimą atneštų požiūrio įvairovę, įvairiapusišką įvertinimą ir teisingesnius sprendimus. Visuomenės atstovai į teismo procesą perkeltų bendruomenėje vyraujantį supratimą, socialines normas arba, kaip mes vadiname, gyvąją teisę, taip užtikrinant sprendimo ir bendro teisingumo pajautimo pusiausvyrą. Tarėjų institutas tai yra būdas piliečiams įgyvendinti demokratinę teisę, tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį, kartu tai yra ir tam tikra papildoma apsauga nuo galimo poveikio teismui ir nuo paties teismo piktnaudžiavimo.“
Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti birželio 6 d.
Bus proga rėksniams pasireikšti…
Kas eis į tarėjus? Manau, kad pirmiausia ne visai adekvatūs, pasireikšti mėgstantys žmonės. Pamatysit, koks absurdas bus iš viso šito…
Nesunku suprasti, kad išlaidos teismuose ieškovams ir atsakovams ženkliai padidės, jei ne padvigubės : dar kita tiek pinigų reikės atsilyginti TARĖJAMS, tskant teismai bus galutinai perkami.
Faktas tai, kad per dažnai logika nepaaiškinami, nieko bendro su teisingumu neturintys teismų sprendimai priverčia visus orą gaudyti ir žvalgytis aplink – ar nesapnuojame?
Bet visuomenė tik tiek ir gali – aikčioti ir orą gaudyti…
Negi tikrai nėra iš išeities iš tokios padėties?
Negi kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto pasmerktas tam, kad galiausiai viskas susiklostytų priešingai, nei siekėme ir tikėjomės? Ar tikrai po kiekvieno bandymo pagerinti padėtį, sulauksime tik dar blogiau, negu iki tol turėjome? Kaip sulaukėme iš kalbą moderninti pasiryžusio VLKK vado?
Su tuo tarėjų instituto atsiradimu, tai yra bergždžias dalykas – anachronizmas. Problema dėl teisingumo vykdymo yra teisėjų, prokurorų kaip atitinkamų savybių žmonių tinkamumo būti tokiais pareigūnais. Taigi, išeitis tėra viena, tai teisėjų ir prokurorų kaip teisingumą vykdančių pareigūnų kontrolės ir priežiūros konstitucinio rango valstybės institucijos (inspekcijos tipo) įkūrimas, kurios vadovybė būtų renkama tiesiogiai visuomenės arba Seimo narių ir savivaldybių tarybų narių asamblėjos.
Išeitis iš padėties, susidariusios vykdant teisingumą, yra, – tam siūlau netgi geležinę išeitį, gilinančią tiek valdžių atskyrimą, tiek teismų nepriklausomumą, t.y. tų pagrindinių ES teisės, demokratinės valstybės valdymo principų reikalavimų veiksmingesnį įgyvendinimą. Tačiau politikai teisėje dažniausiai yra mažai nutuokiantys, o patys teisininkai – teisingumo vykdytojai, suprantama, kad negali būti suinteresuoti turėti ne pačių susidaromą jų darbo priežiūrą vykdančią instituciją, kaip dabar turi. Taip teisingumo vykdymo pareigūnai ir funkcionuoja pačių susikurtos absoliučios savivaldos aplinkoje tarsi jie būtų ne žemiškos būtybės, o jau kokio dangaus karalystės savybes turintys gyventojai. Trumpai sakant, dabar esantis teisingumo vyksmo vaizdas yra toks, tarsi kad transporto eismas vyktų be inspekcinės priežiūros ir kontrolės. Ir tokiame teisingumo vykdymo komunizme gyvename jau kone tris dešimtmečius. Tačiau, kaip paprastai dažniausiai būna, ir šiuo atveju yra kišamas nemokšiškas tarėjų instituto įvedimas, nors politikai ėmęsi čia nusakytų teisingumo vykdymo sąrangos pertvarkymo principų įgyvendinimo, be abejonės laimėtų Seimo rinkimus. Taigi vienąkart čiupkim jautį už ragų…