Psichologė: Ar pagrįstai pensininkai purtosi technologijų?

Šiais laikais pensininkai drąsiai vairuoja, bet interneto iki šiol baidosi. Vyresnio amžiaus žmonėms informacinės technologijos nėra organiška gyvenimo dalis, kaip su internetu namuose jau gimusiems vaikams. Kad juos pasivytų ir suteiktų geresnę mokymosi kokybę, mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų jau pusę dešimtmečio savo skaitmenines kompetencijas kelia įvairiuose projektuose. Tačiau suprasti IT naudinga ne tik mokytojams, o Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Alina Martinkutė-Vorobej teigia, kad jeigu IT žmogui atrodys aktualu ir prasminga, bet kokio amžiaus asmuo ras būdų, kaip jas prisijaukinti. 

„Motyvai rinktis arba nesirinkti IT kasdienai ar darbui yra labai skirtingi. Mokymasis, nesvarbu, ar IT, ar kalbų, ar kokių kitų įgūdžių, dažnai yra susijęs su turimomis nuostatomis apie mokymosi procesą. Pensininkai gali baimintis ne tiek pačių technologijų, kiek mokymosi eigos, kuri gali sukelti neigiamas asociacijas iš praeities: nuvertinimą, bausmes už nesėkmę, mokymo turinio sąryšio su realybe nebuvimą, nepasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą. Nuostatos apie mokymosi procesą formuojasi mokykloje – jei asmuo iš mokyklos išsineša nuoskaudas, nusivylimą savimi ir mokytojais, baimes, natūralu, kad šie neigiami patyrimai gali trukdyti grįžti prie mokymosi veiklų vėlesniame amžiuje“, – sako švietimo srityje dirbanti psichologė.

A. Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad žmonės bijo to, ko nepažįsta ir nežino, todėl nežinomų dalykų labai natūraliai, kone automatiškai, dauguma mūsų esame linkę vengti. Pavyzdžiui, atrasdami sau daug racionalių paaiškinimų, kodėl mums vieno ar kito nepažįstamo dalyko nereikia.

Vakaruose žmonės mokosi visą gyvenimą

Pasak specialistės, žmogaus norui mokytis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis įtaką daro asmeninės charakterio savybės ir aplinka. Tai gali būti ir noras neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo bei domėtis naujovėmis. Tačiau psichologė pabrėžia, kad požiūris į mokymąsi Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių.

„Norėti bei mokėti naudotis technologijomis reiškia būti pasiryžusiam mokytis visą gyvenimą, nes technologijos keičiasi ypatingai greitai. Žmonės, kurie apskritai visose srityse yra labiau adaptyvūs, lankstūs, kūrybingi, smalsūs yra labiau linkę naudotis technologijomis ir nuolatos atnaujinti žinias – nepriklausomai nuo amžiaus. Apskritai, senesnėse Vakarų Europos demokratijose procentas žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą, yra didelis. Deja, Lietuva tokių besimokančiųjų gausa pasigirti negali – mes turime vieną mažiausių Europoje besimokančiųjų visą gyvenimą skaičių. Tai gali reikšti, kad mūsų valstybėje nėra susiformavusi gili nuostata apie mokymosi tęstinumo svarbą. Situacija keičiasi, vis daugiau žmonių atranda nuolatinio mokymosi džiaugsmą , mokymosi visą gyvenimą lyderiais bei įkvėpėjais tampa tie žmonės, kurie jaučia naujų iššūkių poreikį, mato prasmę tobulėti ir augti. Vyresnis žmogus, kuris renkasi pelnytą poilsį ir mieliau atsitraukia nuo profesinės veiklos, socialinių santykių, renkasi daugiau laiko leisti su šeima ar draugais, tikėtina, mažiau naudosis technologijomis, nebent jos atliks konkrečias žmogui reikalingas funkcijas ir padės išspręsti konkrečius kasdienos sunkumus“, – kalba švietimo srityje dirbanti psichologė.

Svarbiausia – vidinis noras mokytis

Pasak psichologės, svarbu ir pozityvūs pavyzdžiai – aplinkiniai žmonės mokymosi procesą gali paspartinti ar palengvinti, tačiau svarbiausia yra vidinis žmogaus noras ir poreikis naudotis technologijomis.

„Jei žmogus renkasi mokytis IT tik dėl to, kad kažkas kitas moka ar ragina, bet pats nemato didelės prasmės mokytis – greičiausiai tokio žmogaus „užsidegimas“ greitai išblės. Išorinės paskatos – įkvepiantys kitų žmonių pavyzdžiai, palaikymas, padrąsinimas – nėra tokie stiprūs motyvatoriai kaip vidinis nusiteikimas ir savo poreikio naudoti IT įsisąmoninimas. Tačiau tam tikrose situacijose asmeniniai kitų žmonių pavydžiai gali padėti atrasti savo poreikį, sumažinti turimas baimes dėl galimų nesėkmių bei palydėti mokymosi link“, – teigia psichologė.

Specialistė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms barjerus perlipti padėtų supratimas, kaip konkrečiai technologijos gali palengvinti ir praturtinti jų gyvenimus. Taip pat skatinama nepamiršti, kad žmogus pats turėtų nuspręsti, kas jam yra svarbu ir aktualu.

Artimiesiems, norintiems padėti ir paskatinti savo tėvus ar senelius prisijaukinti technologjjas, svarbu reaguoti į jų galimas baimes ir nerimą dėl sudėtingo mokymosi proceso. Skaitmeninių kompetencijų įgijimas turėtų tapti mažų atradimų džiaugsmu ir padėti išmokti palengvinti savo kasdienybę.