Kovo 20 d., Rygoje vyks Baltijos valstybių verslo kontaktų mugė kosmoso tema, į kurią kviečiami visi susidomėję ir norintys dalyvauti EKA programose iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Lietuva siekia narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Šiuo metu vykdomas šalies pasirengimo įstoti į šią organizaciją planas – Europos bendradarbiaujančios valstybės planas (angl. k. PECS). Ar Lietuva taps pilnaverte, ar asocijuota nare, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Lietuvos verslas ir mokslas jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius, įvykdyti pirmieji projektai, tačiau būtina skatinti didesnį susidomėjimą EKA programomis.
Verslo kontaktų mugė
„Šios mugės metu bus pristatyta speciali EKA programa mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat vyks mokslo institucijų ir verslo prisistatymai, individualūs dalyvių susitikimai“, – sako Eglė Elena Šataitė, MITA vyriausioji specialistė, atsakinga už kosmoso programas.
Renginyje taip pat dalyvaus tokie pramonės gigantai kaip Airbus, Thales Alenia Space, OHB, Ariane Group, kurie yra sistemų integratoriai, imlūs naujoms technologijoms. Tad po mugės atsiras naujų galimybių bendradarbiauti ir kurti su šiais didžiausiais kosmoso pramonės veikėjais. „Be to, Lietuvos ir Latvijos mokslo institucijos ir įmonės galės užmegzti kontaktus ir dalyvauti kartu PECS skelbiamuose konkursuose, o bendradarbiavimas su Estija atvers kelius dalyvauti vienoje EKA regioninėje iniciatyvoje, kuri skirta Baltijos šalims“, – pasakojo E. E. Šataitė.
Į šią kontaktų mugę kviečiami kūrėjai, dirbantys optikos, optoelektronikos, mechatronikos, informacinių ir ryšių technologijų bei kitose srityse. Planuojama, kad 14 atstovų iš Lietuvos galėtų dalyvauti šiame renginyje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) padengs dalyviams komandiruočių išlaidas. Susidomėję, paraiškas MITAi turėtų pateikti iki vasario 8 d. Baltijos valstybių verslo kontaktų renginį organizuoja Europos kosmoso agentūra (EKA), Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei MITA.
Sukaupta patirtis EKA konkursuose
Lietuva jau sėkmingai dalyvavo 4 EKA konkursuose, vykdoma 14 projektų, kurie įdomūs savo apimtimi ir tematikomis: nuo „minkštųjų“ socialinių projektų iki aukštųjų technologijų vystymo. Projektuose dalyvauja UAB „Nanoavionics“, Baltijos pažangių technologijų centras, GIS-Centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Lidaris“, Lietuvos inovacijų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Vilniaus universiteto startuolis UAB „Lidaris“ sukūrė metodologiją, kaip sertifikuoti, testuoti ir išbandyti optinius elementus, kurie naudojami galingose lazerinėse sistemose kosmose. Optinis elementas ilgą laiką veikiamas intensyvia lazerio spinduliuote gali būti pažeistas, t.y. nebeveikti pagal paskirtį. Dirbant orbitoje, lazerinių prietaisų remonto galimybė yra itin ribota. Todėl net ir dėl vieno nusidėvėjusio (šviesa pažeisto) optinio elemento gali žlugti ilgus metus planuota misija. „Lidaris“ komanda kartu su Europos kosmoso agentūra sprendė itin aktualią problemą – kaip patikimai įvertinti optinių elementų ilgaamžiškumą ir prognozuoti jų gyvavimo laiką. Projekto metu lietuvių įmonė atliko seriją tyrimų, kurių metu buvo atrinktos geriausios optinių elementų gamybos technologijos. Taip pat pristatytas optinių elementų ilgaamžiškumo prognozavimo modelis. Šiame tikslui pasiekti buvo atlikta daugiau nei 50 įvairių matavimų, kurių trukmė svyruoja nuo kelių valandų iki kelių savaičių nepertraukiamo darbo. Projekto metu pasiekti rezultatai bus pritaikyti ir rutininėje įmonės veikloje, mat šis klausimas itin svarbus ne tik dirbantiems kosmose, bet ir žemėje gaminantiems ir naudojantiems galingas lazerines sistemas.
Kosmoso bendrovė UAB „Nanoavioncs“ kuria vožtuvą-purkštuką mažųjų palydovų raketinės traukos sistemoms, kurį galima bus panaudoti kitose EKA sistemose. UAB „Hnit-Baltics“ sukūrė žemėnaudos duomenų pokyčių metodiką ir programinės įrangos prototipą pasitelkdama „Sentinel“ kosminių vaizdų technologiją.
Yra ir visiškai kitokių projektų. Štai Baltijos pažangių technologijų institutas turi tikslą skatinti vaikų susidomėjimą kosmoso mokslu ir technologijomis, tad patraukliomis priemonėmis Lietuvoje rengia seminarus, susitikimus, diskusijas, „Mokslo sriuba“ televizijos laidas. Lietuvos inovacijų centras parengė virtualius uždavinynus ir metodiką, kurie skirti moksleiviams, dalyvaujantiems olimpiadose.
Artimiausiu metu Lietuva ruošiasi įgyvendinti ir dar 8 naujus projektus su Europos kosmoso agentūra.
Bendradarbiaujant su EUROPA, privalu EUROPAI pranešti, kad:-Seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!! Šie ATRADIMAI leidžia pažinti – Kas? Kada? ir Kodel? Žemėje vyko?! Kas? Kada? ir Kodėl? Vyks po 100,500,1000, 10 000 METŲ?!
Apie tai, kad LK žodynas išsaugojo savo pirmaprades reikšmes, o jas atskleidžia taisyklinga žodžių tartis, kalba (t. y., Tamstai dėl LK svarbos žmonijai pritaria) ir Algis Uzdila. Žr. Alke: Baltiško vardyno savitumai Lenkijoje
Gerbiama Žemyna, įdomu, ką dar kalba Algis Uzdila? Beja, apie LIETUVIŲ KALBĄ daug kas skaitė ir daug kas kalbėjo bei dar kalbės! Tačiau nei vienas jų, iki šios dienos, dar nebuvo gebėjęs įvertinti ir patikėti, LIETUVIŲ KALBOS ARCHAIŠKUMO galimybėmis! Tam, kad tai įvertinti, ir, kad ATRASTI MOKSLO PASAULIUI DAR NEŽINOMUS GEOFIZINIUS PROCESUS, reikėjo ne tiktai LIETUVIŲ KALBOS! Tam reikėjo įminti per 500 senųjų kultūrų šaltinius, o taip pat ir įveikti akademinio pasaulio nusistatymą prieš LIETUVIŲ KALBOS GALIMYBES! Beje, Lietuvos akademinė visuomenė, ir dabar dar netiki SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS GALIMYBĖMIS!
Jie ir dabar dar netiki, kad GALIMA BUVO ATRASTI MOKSLO PASAULIUI NEŽINOMUS ŽEMĖS JUDĖJIMUS!!
ŠIUOS ATRADIMUS SKIRIU LIETUVOS PREZIDENTUI ARVYDUI JUOZAIČIUI!!!