Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Gaidamavičius. 2018-ieji metai gamtosaugos pasaulyje buvo kupini atradimų ir praradimų

Andrejus Gaidamavičius, www.alkas.lt
2019-01-14 20:34:00
0
Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas
Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

2018-ieji metai gamtosauginiu požiūriu buvo intensyvūs Lietuvoje. Tokie jie buvo ir pasaulyje. Čia pateikiu apžvalgą straipsnių, kurie man pasirodė įdomiausi ir geriausiai atskleidžiantys, kas vyksta su pasaulio laukine gamta ir visuomenės požiūriu.

Rytų JAV „kalnų liūtas“ oficialiai pripažintas išnykusiu

JAV gyvenančios pumos porūšis – rytinė puma – oficialiai paskelbta išnykusia. Šios stambiosios katės, gyvenusios Misisipės upės regione, pradėjo nykti jau prieš 100 metų, kai buvo intensyviai medžiojamos ir buvo naikinamos jų buveinės. Kiti JAV gyvenantys pumos porūšiai taip pat nykstantys. Floridos mokslininkai nustatė, kad jos labai svarbios gamtai, netgi pavadino jas „ekosistemų inžinieriais“. Nuo šių „kalnų liūtų“ veiklos priklauso daugybės kitų rūšių gyvenimas. Būdamos vienišės medžiotojos jos negali vienu ypu suėsti viso savo grobio, kuris gali sverti 200 kg. Tad didžiąja to grobio dalimi puma pamaitina apie 40 rūšių kitų žinduolių ir paukščių.

Bijai stumbro – nušauk?

Vokietiją pirmą kartą per 250 metų aplankė laukinis stumbras, bet vokiečiai jį nušovė. Brandenburgo valdžia nusprendė, kad jis gali būti pavojingas visuomenei, tuo tarpu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) lieja tulžį, kad prarasta unikali proga sugrąžinti šią rūšį į šalį. Dėl savo pavaldinių klaidos jau gailisi ir Brandenburgo aplinkos apsaugos ministras. Jis sakė: „Jei stumbras yra pavojingas žvėris, tai tuomet pusė Lenkijos turėtų būti paskelbta pavojaus zona“.

Lenkija pradėjo šernų skerdynes, visuomenė tam priešinasi

Ilgai delsusi, ką daryti su šernais, pernai Lenkija nusprendė eiti Lietuvos pavyzdžiu ir išnaikinti didžiąją dalį jų populiacijos, taip kovojant su kiaulių maro plitimu. Lenkijos aplinkos apsaugos ministras įpareigojo medžiotojus iki šių metų vasario iššaudyti 210 000 šernų. Tai sukėlė nemenką pasipiktinimą visuomenėje. Tūkstantis mokslininkų ir specialistų pasirašė kreipimąsi į Premjerą, kad būtų sustabdytas šis neprotingas veiksmas. Jie priminė, kad Europos maisto saugos agentūra nerekomenduoja masiškai medžioti šernus, nes tokiu būdu galima tik dar labiau išplatinti kiaulių maro virusą. Taip pat buvo primintas ekologinis šernų vaidmuo. Pavyzdžiui, pastebėta, kad ten, kur sumažėja šernų – labai padaugėja erkių, mat šernai sunaikina daug smulkiųjų graužikų lizdų, o graužikai yra būtina grandis erkių vystymui, kad iš nimfos taptų suaugusia erke.

Pirmasis vilkas Lichtenšteine

Vilkai yra griežtai saugoma rūšis daugelyje ES valstybių. Tai padeda šiems plėšrūnams grįžti į kraštus, kuriuose negyveno šimtmečius. Praėjusiais metais stebėjimo kameromis vilkas buvo užfiksuotas nykštukinėje valstybėje Lichtenšteine. Tai pirmas vilko stebėjimas Lichtenšteine apskritai, nes nėra jokių rašytinių šaltinių, kada vilkai čia gyveno anksčiau. Trečiais gyvenimo metais, kai subrendę vilkai palieka savo šeimą ir ima ieškoti sau poros, jie gali nukeliauti labai toli, net ir 1000 km. 2012 metais vilkai pirmą kartą per 200 metų pastebėti Danijoje, bet kai dar vienas užklydo pernai – buvo nušautas medžiotojo. Užtai policija atėmė jo automobilį, ginklą ir pradėjo tyrimą. Pirmą kartą per šimtą metų pernai vilkas užklydo ir į Belgiją, prieš tai perėjęs visą Olandiją.

Japonija šaukiasi vilkų pagalbos

Paskutinis vilkas Japonijoje buvo nušautas 1905 metais. Iš pradžių vilkų nebuvimo niekas nesureikšmino, bet praėjus šimtui metų padėtis kardinaliai pasikeitė. Nuo antrojo pasaulinio karo Japonijos miškai dar nematė tokios žalos, kurių kaltininkai šiandien – dėmėtieji elniai. Kenčia ne tik paprasti miškai, bet ir nacionaliniai parkai, kurių du trečdaliai medžių yra su šių kanopinių žvėrių pažeidimais. Elniai neleidžia užaugti naujai medžių kartai, dėl to Japonijos miškams gresia degradacija. Vyriausybė yra parengusi planą, kad iki 2025 metų elnių skaičius turi būti sumažintas per pusę. O tai yra 1,5 milijono elnių, kuriuos reikės kažkam nužudyti. Visi supranta, kokio masto tai žudymas ir niekas nenori prie to prisidėti.

Japonijoje nėra medžioklės kultūros. Praeityje bandyta elnius nuodyti, bet greitai to atsisakyta, kadangi rasti nugaišę 26 ereliai, bandę maitintis kritusiais elniais. Elnių sukelti nuostoliai jau siekia 50 mln. JAV dolerių ir vis garsiau kalbama, kad vienintelė išeitis – vilkai. Vyriausybė kol kas neturi jokio plano dėl vilkų įveisimo, bet jau yra įsikūrusi Japonijos vilkų asociacija, kuri aktyviai šviečia visuomenę, kad vilkų priimtinumas didėtų. Jeigu 1993 metais tik 12,5 proc. japonų pritarė vilkų įkurdinimui, tai 2016 metais tokių buvo jau 45 proc. Kita problema – iš kur paimti vilkų. Tikrieji Japonijos porūšiai – jau seniai išnykę. Laikoma, kad artimiausi jiems būtų Mongolijos vilkai, bet Mongolijoje jie šiuo metu aktyviai naikinami iš motorinių transporto priemonių ir gali būti, kad kol japonai apsispręs, mongolai jau neturės ką pasiūlyti. Kadaise Algirdas Brazauskas, eidamas Premjero pareigas, aptarinėjo šią temą su Japonijos premjeru ir yra siūlęs jam importuoti lietuviškus vilkus.

Japonija nusprendė „mokslinę“ banginių medžioklę vadinti tikruoju vardu

Pasaulis pasmerkė Japonijos vyriausybės sprendimą atsisakyti narystės Tarptautinėje banginių komisijoje ir nuo šių metų liepos 1 dienos pradėti komercinę banginių medžioklę. Ji buvo vykdoma ir anksčiau, tik prisidengiant moksliniais tyrimais, bet dabar Japonija parodė aiškų požiūrį į banginių išsaugojimo pastangas. Tarptautinė banginių komisija įkurta 1946 metais ir iš pradžių vienijo 15 šalių. Šiandien ji vienija 89 valstybes. 1982 metais komisija, po dešimtmečio derybų, nusprendė uždrausti komercinę banginių medžioklę ir šis sprendimas, įsigaliojęs 1986 metais, buvo turbūt sėkmingiausias tarptautinis susitarimas, koks buvo pasiektas visoje gamtosaugos istorijoje.  Nors prie šio susitarimo iki šiol neprisidėjo Norvegija, Islandija ir Rusija, jis visvien išgelbėjo šimtų tūkstančių banginių gyvybes.

Europos grifai nyksta dėl sanitarinių taisyklių

Pietų Europos ornitologai jau daug metų skelbia aliarmą dėl nykstančių grifų. Kuomet jie ant žemėlapio sudėjo dviejų grifų rūšių paplitimą – pastebėjo nuostabų dalyką: grifų paplitimas pasibaigia ties Portugalijos siena. Paaiškėjo, kad Portugalijoje grifai išnyko dėl griežtų sanitarinių taisyklių, kurios eliminavo šių maitėdų maistą. Jei Ispanijoje dalis gyvulių gaišenų paliekama grifams sulesti, tai Portugalijoje jos surenkamos ir utilizuojamos. Šis atvejis rodo, kad sanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimai turėtų būti labiau derinami tarpusavyje.

Invazinės rūšys – nebūtinai vien tik žala

Invazinės rūšys yra globalinė problema, bet vietoje jų naikinimo galima jas naudoti. Pasaulyje labiausiai invazine piktžole laikoma japoninė reinutrė (Reynoutria japonica) kaip joks kitas augalas turi labai didelę resveratrolio koncentraciją. Ši fitoaleksinų grupės medžiaga naudojama širdies ligoms, vėžiui, diabetui, Alzheimerio ligai gydyti. Harvardo universiteto tyrėjas dr. Dovydas Sinkleris (David Sinclair), atlikęs bandymus su pelėmis ir pamatęs, kad resveratrolis gerokai prailgina gyvenimo trukmę, pavadino jį „Šventuoju graliu senėjimo tyrimuose“.

Kinijos ir Japonijos liaudies medicinoje šis poveikis žinomas jau 2000 metų. Japoninė, kaip ir jai gimininga sachalininė, reinutrė auga ir Lietuvoje, įtraukta į invazinių augalų sąrašą. Liaudyje reinutrė dar vadinama „bambuku“, nes išaugina ilgą, nariuotą 3-4 metrų aukščio stiebą. Jos jaunus ūglius mėgsta valgyti vaikai, nes jie rūgštūs, primena rabarbarus. Reinutrė labiausiai nemėgiama dėl galingos šaknų sistemos, galinčios ardyti asfaltą ir betoną.

Masinis išmirimas tęsiasi jau 50 metų

Aberdeno universiteto (Škotija) mokslininkai apskaičiavo, kad nuo 1970 metų dėl pernelyg intensyvios žvejybos, buveinių naikinimo ir taršos jūrinių paukščių gausa sumažėjo net 70 proc. Šį katastrofišką paukščių sumažėjimą nulėmė žuvininkystės verslo požiūris, kad visi žuvų ištekliai vandenynuose priklauso žmonėms. Paukščiai buvo ir tebėra laikomi konkurentais ar net kenkėjais. Prie viso to prisideda ir neigiamai paukščių gyvenimą veikianti klimato kaita, dėl kurios pasikeičia jūrų ekosistema. Neseniai Beringo sąsiauryje į krantą buvo išplauta tūkstančiai žuvusių paukščių, kurių pagrindą sudarė šiauriniai fulmarai ir trumpauodegiai audrašaukliai (iš tikro žuvo milijonai, nes didžioji dalis nuskendo jūroje). Mokslininkai, atlikę šių paukščių skrodimus, nustatė, kad jie beveik neturėjo riebalinio sluoksnio, vadinasi, badavo.

Nustatyta, kad nusilpę ir negalėdami nulaikyti galvos virš vandens, paukščiai prigerdavo ir nuskęsdavo. Jūros paukščiai tik maža dalelė, iliustruojanti katastrofišką rūšių nykimą. Apskaičiuota, kad per pastaruosius 50 metų išnyko 67 proc. visos gyvūnijos. Ar galite įsivaizduoti, kad per tokį patį laiko tarpą išnyktų 60 proc. žmonijos? Dar vienas toks tyrimas sukrėtė JAV. Dalis drugių, lygiai kaip ir paukščiai, migruoja į šiltesnius kraštus. Vieni žymiausių tokių – monarchai, kurių milijoniniai spiečiai stebina visą pasaulį. Deja, praėjusiais metais šių migruojančių drugių Kalifornijoje pastebėta net 86 procentais mažiau nei anksčiau. Toks drugių skaičiaus kritimas tik per vienerius metus – vienas tragiškiausių gamtos istorijoje. Manoma, kad labiausiai prie to prisidėjo pesticidai.

Miškai galėtų atvėsinti planetą 1,5  ͦC

Miškų vaidmuo kovojant su klimato kaita yra blokuojamas pasaulio vyriausybių, – teigia 40 mokslininkų iš penkių pasaulio valstybių. Jų teigimu, esamų miškų išsaugojimas ir jau iškirstų atkūrimas leistų iki 2030 metų 18 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir tai sumažintų planetos vidutinę temperatūrą 1,5 laipsnio.  Visuose pasaulio miškuose yra sukaupta daugiau nei 3 trilijonai tonų anglies dvideginio. Tai daugiau nei visuose žinomuose naftos, anglies ir dujų telkiniuose kartu paėmus. Todėl miškų kirtimo mažinimas yra tiek pat skubus klausimas, kaip ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Ši žinia plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, bet nesulaukė deramo dėmesio 2018 metų pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Katovicuose, kur pasaulio vyriausybių atstovai derėjosi dėl naujų įsipareigojimų. Tuo tarpu žinomas laidų apie pasaulio gamtą kūrėjas Dovydas Atenboro (David Attenborough) šioje konferencijoje perspėjo: žmonių civilizacijos kolapsas jau matomas horizonte.

Palmių aliejaus eros pabaiga

Norvegija rengiasi tapti pirmąja šalimi, kuri uždraus palmių aliejaus importą. Palmių aliejaus gamyba siejama su katastrofiško masto atogrąžų miškų naikinimu Indonezijoje ir retųjų rūšių, tokių kaip orangutangai, praradimu. Įstatymas įsigalios 2020 metais. Kiek anksčiau Vilniaus knygų mugėje viešėjusi ir savo knygą „Rojaus atspindžiai“ pristačiusi lietuvių kilmės antropologė dr. Birutė Galdikas žurnalistams yra sakiusi: „Baisiausia, ką esu radusi Lietuvoje – muilas su palmių aliejumi, kuris buvo mano viešbutyje“. Palmių aliejaus draudimą visos Europos Sąjungos mastu pasiūlė ir Europos Parlamentas. 2016 metais Norvegija buvo paskelbusi, kad tampa pirmąja šalimi, draudžiančią importą bet kurių medienos produktų, kurie gauti iš naikinamų miškų.

Lietuvoje dėl vertimo klaidos ši žinia dažnai būdavo iškraipoma, neva Norvegija yra uždraudusi savo miškų kirtimą. Tuo tarpu Švedija, atrodo, pavargo būti aplinkosaugos lydere. Nuolatinės Europos Komisijos baudos dėl naikinamų vilkų ir gerokai suintensyvėję miškų kirtimai ėmė kenkti šios šalies reputacijai. Dar vienas smūgis – Švedijos parlamentas 200 milijonų eurų sumažino šių metų aplinkosaugos biudžetą. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, tai dar labiau paskatins kirsti likusius miškus biokuro ir celiuliozės pramonei, tokiu būdu gerokai susilpninant kovą su klimato kaita.

Estija uždraudė plynus kirtimus saugomose teritorijose ir žengia toliau

Estija tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose uždrausti, bet visuomenė ir ją remiantys Tartu universiteto mokslininkai nesustojo: pasinaudojant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise surinkta virš 70 000 parašų siekiant, kad visuose valstybiniuose miškuose plynų kirtimų plotas būtų sumažintas nuo 7 iki 1 ha. Be to, siekiama, kad:

– Miškas būtų laikomas atkurtu ne tada, kai jis pasiekia 0,5-1 metro aukštį, kaip dabar, o kai pasiekia trečdalį kirtimo brandos amžiaus ir medelių skersmuo krūtinės aukštyje būtų 6-12 cm. Iš esmės tai reikštų jaunuolyną, kurį jau galima būtų laikyti mišku;

– Saugomose teritorijose smarkiai apriboti kirtimus ar visai nustoti kirsti, kadangi jose labai trūksta senų miškų;

– Kirtimus vykdyti tik 4 mėnesius per metus, t.y., šaltuoju metų laiku, taip išvengiant dirvožemio naikinimo, gyvūnijos ir augalijos trikdymo;

– Inventorizuoti visas miškų vietoves, kurios svarbios estų ir suomių-ugrų kultūros paveldui ir saugoti jas kaip gamtines šventoves, o ne vien tik kaip archeologines vertybes;

– Užtikrinti vietos žmonėms palankias sąlygas įsigyti malkų iš aplinkinių miškų, kadangi šiuo metu ši galimybė labai apsunkinta. (Dėl Europos subsidijų atsinaujinančiai energetikai malkinės medienos kaina smarkiai išaugo, o Estija tapo viena pagrindiniu medienos granulių eksportuotojų ir Europos katilinių aprūpintoja, tokiu būdu nuskriausdama savo žmones, kurie neišgali susimokėt už kurą).

Kas bendro tarp Kongo, Kinijos ir JAV? Pigūs baldai

Kongo baseino miškai yra antrieji pagal dydį atogrąžų miškai pasaulyje (po Amazonės) ir Kinijos kompanijos agresyviai bei nelegaliai kerta šiuos miškus, kurie vėliau virsta pigiais baldais, skirtais JAV vartotojams. Kalifornijos universitetas nustatė, kad grobiamos ir į Kiniją išvežamos Kongo medienos kiekis padvigubėjo, lyginant su 2001 metais. Londone įsikūrusi investicijų tyrimų organizacija nustatė, kad juodoji medienos rinka, kurioje dalyvauja valstybinės Kinijos bendrovės, sudaro 30 milijardų JAV dolerių kasmet.  Europos Sąjunga ir Australija yra uždraudusios nelegaliai gautos medienos iš Afrikos importą, bet Kinija sėkmingai tai išnaudoja. Turint minty, kad ir naujasis Brazilijos prezidentas pradėjo įgyvendinti savo rinkiminį pažadą „Atverti Amazonę žemės ūkiui“,  atogrąžų miškų likimas kaip niekad kybo ant plauko.

Milijardierius siekia trečdalį planetos paskelbti saugoma teritorija

Jei domitės pasaulio gamtos išsaugojimo aktualijomis ir nežinote pavardės Hansjorgas Vysas (Hansjörg Wyss), netrukus apie jį sužinosite. Tai 83 metų verslininkas ir filantropas, gimęs Berne, Šveicarijoje. Savo laiku jis sėkmingai vystė Belgijos plieno pramonę ir praturtėjo iš medicininių priemonių gamybos, tokių, kaip vidiniai varžtai, kurie skirti sutvirtinti lūžusius kaulus. Dabar H. Vysas gyvena Vajominge, JAV. Ten įkūrė Wyss fondą, kuris praėjusiais metais išsikėlė ambicingiausią istorijoje tikslą – iki 2030 metų 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų paskelbti saugoma teritorija. Tai dvigubai didesnis plotas nei yra saugomų teritorijų šiuo metu. Šiam tikslui pasiekti H. Vysas investavo 1 milijardą JAV dolerių. Šie pinigai bus skirti kuriant ir plečiant saugomas teritorijas, nustatant ambicingesnius tarptautinius gamtos išsaugojimo tikslus, investuojant į mokslą ir įkvepiant gamtos išsaugojimo iniciatyvas visame pasaulyje. Pagrindinis fondo partneris – Nacionalinė geografijos draugija. Nuo savo veiklos pradžios 1998 metais fondas jau skyrė beveik pusė milijardo JAV dolerių, kad apsaugotų 40 milijonų hektarų vertingiausių teritorijų visame pasaulyje. Pasiekti, kad per 12 metų trečdalis planetos būtų saugoma teritorija nebus taip lengva, bet, kas žino, kiek milijardierių dar prie to prisidės. Turtingų filantropų, remiančių gamtos apsaugą, sąrašas vis ilgėja. Rekordininkas iš jų yra Kinijos verslininkė ir stambiųjų kačių gerbėja He Čiaoniu (He Qiaonü, 何巧女), kuri 2017 metais įsipareigojo skirti 1,5 milijardo JAV dolerių (trečdalį savo turto), kad apsaugotų snieginio leopardo gyvenamąsias valdas.

Autorius yra gamtininkas, Labanoro klubo vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Gaidamavičius. Nėra vilko – nėra problemos
  2. „Kelionių kompasas“: „Brydė per pasaulį 2018“ ekspedicija (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video)
  4. G. Žalkauskaitė. Vilkų gynėjos atsakymas Žemės ūkio ministrei
  5. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  6. Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
  7. Plintančių svetimžemių paukščių kol kas naikinti nebūtina
  8. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  9. Įteikta peticija, raginanti švelninti šernų naikinimo politiką
  10. Šią savaitę – du nauji afrikinio kiaulių maro atvejai
  11. M. Kundrotas. Įteisintas žiaurumas – visuomenės gėda
  12. „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
  13. Seimas nepritarė naktinių taikiklių naudojimui medžioklėje
  14. „Gyva“ kalėdinė dovana neturėtų būti iš svetimų, priešiškų rūšių sąrašo
  15. AKM plinta ne tik kiaulių ūkiuose, bet ir laukinėje faunoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Algirdas Svidinskas
    Etninė kultūra

    Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

    2025 06 19
    1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime
    Istorija

    Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

    2025 06 19
    Susitikimas Vyriausybėje
    Lietuvoje

    Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai

    2025 06 19
    Pinigai
    Lietuvoje

    Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

    2025 06 19
    Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
    Lietuvoje

    Seimas pritarė siūlymui stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

    2025 06 19
    Kompiuteris | zum.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Netrukus – valstybinės žemės paslaugos tik internetu

    2025 06 19
    Sargėnų estakada
    Lietuvoje

    Laikinai stabdomas eismas Sargėnų estakada

    2025 06 19
    Sveikata
    Gamta ir žmogus

    Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams

    2025 06 19

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
    • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
    • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
    • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
    • Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
    • Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai
    • Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

    Kiti Straipsniai

    Lokys

    Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

    2025 06 16
    Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

    Motociklai, žvyrkeliai, briedžiai ir kiti vairuotojų vasaros iššūkiai

    2025 06 15
    Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

    Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

    2025 06 14
    Kruvinas pasveikinimas

    JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai

    2025 06 13
    Aplinkos ministerija | am.lt nuotr.

    Už brakonieriavimą baustas ministo patarėjas traukiasi iš pareigų

    2025 06 11
    Gitanas Nausėda

    Prezidentas lankosi Japonijoje

    2025 06 09
    Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

    Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

    2025 06 07
    Linas Kojala

    L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

    2025 06 06
    Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas

    G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

    2025 06 03
    Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas

    Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

    2025 06 01

    Skaitytojų nuomonės:

    • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
    • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
    • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
    • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
    • O galimas dalykas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

    Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai