Pirmąjį šių metų šeštadienį Neringoje lydėjo jubiliejinės dešimtosios Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos teikimo iškilmės.
Kaip pastebėjo renginį pradėjusi žurnalistė Raimonda Ravaitytė Meyer, pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį jubiliejinė premija skirta juodkrantiškiui skulptoriui, šviettimo darbuotojui Albertui Danilevičiui. Žmogui, kuriam nereikia priminti, kad jis yra lietuvis.
Netikėta iškilmių įžanga tapo režisierės Inesos Kurklietytės filmo, kuris pristato A. Danilevičiaus pasaulį, premjera.
„Filmas nekurtas progai apie premijos teikimą. Jis kurtas metus ir joks filmas, joks meno kūrinys negali pilnai išsakyti, kas iš tikrųjų yra mūsų Albertas“, – kalbėjo I. Kurklietytė, pabrėžusi, kad šis filmas yra tik štrichai, tai yra tos emocijos, kurios buvo išgyventos kartu.
Iškilmių metu Albertas Danilevičius buvo lyginamas su pirmosios M. L. Rėzos vardo premijos laureatu, Neringos garbės piliečiu Eduardu Jonušu ir net įvardytas kaip jo darbų tęsėjas. Simboliška, kad jubiliejinės premijos laureato biografiją pristatė E. Jonušo žmona, bendražygė, muziejininkė ir E. Jonušo namų sergėtoja Vitalija Teresa Jonušienė. Ji pastebėjo, kad atvykus gyventi į Kuršių neriją A. Danilevičiui buvo labai svarbu rasti santykį su šia vietove.
„Per beveik ketvirtį amžiaus menininkui pavyko prisijaukinti Kuršių neriją – asketišką, minimalistinę žemę. Jis suvokė, kad čia svarbi darna su aplinka, kad bet koks brutualus įsiveržimas sugriaus nuo amžių nusistovėjusią harmoniją. Ne kartą yra pastebėjęs, kad svarbiausia jam kompozicija, formos poezija“, – kalbėjo V. T. Jonušienė.
Menininkas kuria skulptūras iš akmens, medžio, metalo, nendrių, smėlio ir ledo, o jo darbų daugiausia Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse.
„Prasminga tai, kad premija teikiama bažnyčioje. Šiandien jau teko girdėti žodžius, kad viskas yra duota iš aukščiau. Tiems, kurie gavo šią premiją duota misija prisiliesti prie kitų, išmokyti kurti, atskleisti kitus ir patiems kurti. Albertas yra to įrodymas. Pažįstame ne vieną žmogų, kurie dėka Alberto paėmė pirmą kartą teptuką į rankas. Džiaugiuosi, kad tokie žmonės kaip jis įžiebia liepsną, ugnį savo buvimu“, – įteikdamas premiją kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija A. Danilevičiui skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, edukacinę veiklą.
„Ačiū, kad nusprendėte man skirti Liudviko Rėzos premiją. Bijau, kad netyčia persistengta, persistengiau ir sukūriau klaidingą jums įspūdį. Dėl to labai atsiprašau, manau, kad yra daug asmenybių, kurios tikrai tokios premijos yra vertos. Tiems, kam atrodo, kad aš klystu – pasakysiu, kad veikiau aš ne vienas. Pirmiausia dėkui Dievui, kad sukūrė mano programėlę ir leido šiam pasaulyje atsidurti mamytės ir tėčiaus glėbyje“ – tokiais padėkos žodžiais savo kalbą pradėjo premijos laureatas, vėliau išvardinęs būrį žmonių, kurie jį vedė gyvenimo, kūrybos keliu, prisidėjo prie idėjų įgyvendinimo.
Plungėje gimęs A. Danilevičius akmens apdirbimo mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, o po to Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūrą. Su šeima iš Vilniaus menininkas į Juodkrantę persikėlė gyventi 1994-aisiais.
A. Danilevičius yra Gintaro įlanką kasmet puošiančio nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumo iniciatorius ir dalyvis. Taip pat Pajūrio apsauginio kopagūbrio bei Smėlio skulptūrų simpoziumų iniciatorius. Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis (sukurtos skulptūros „Debesys – krantas“, „Lela“).
Įsimintini A. Danilevičiaus darbai: tvorelės ir pakyla Naglių gamtos rezervate, „Neringos krėstas“ – Tylos slėnyje, memorialinė lenta ant Thomo Manno namo, antkapiniai paminklai dailininkams Eduardui Jonušui etnografinėse Nidos kapinėse, Vaclovui Kaminskui – Juodkrantės kapinėse, knygų nameliai – švyturiai Nidoje ir Juodkrantėje.
