Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnybos lapkričio 5 d. išplatinto informacinio pranešimo sužinojome apie pradedamą SAM pavaldžių įstaigų reorganizaciją. Pranešime skelbiama: „…Taip pat planuojama likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką, nes nėra tikslinga turėti vieną žinybinę biblioteką, jei jos vykdomas informacines paslaugas su turimais resursais taip pat gali vykdyti kitos kompleksinės bibliotekos“. Lapkričio 7 d. šiam pavaldžių įstaigų pertvarkos planui jau pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos medicinos biblioteka (LMB) kitais metais minės įkūrimo 75 metų jubiliejų. Visą šį laikotarpį biblioteka tarnauja medikų visuomenei: yra sukaupusi specializuotą – 679 075 fiz. vnt. medicinos dokumentų fondą, rūpinasi publikuoto Lietuvos medicinos mokslo paveldo išsaugojimu bei viešinimu, plėtoja LMB informacinių paslaugų spektrą, ugdo vartotojų informacinius įgūdžius. Per metus įvykdoma apie 14 tūkst. vartotojų medicinos informacinių užklausų, pateikiama per 80 tūkst. įvairių dokumentų. LMB teikia metodinę pagalbą šalies Sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekų tinklo darbuotojams.
Biblioteka atlieka svarbų darbą medicininės nomenklatūros diegimo E sveikatos sistemoje srityje. 2012 m. įkurtas Nacionalinis SNOMED terminologijos valdymo centras įgyvendino ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Vieningo medicininių terminų klasifikatoriaus sukūrimas kokybiškų elektroninių paslaugų plėtrai sveikatos priežiūros įstaigose“. Projekto vertė: 724 050,00 EUR iš ES struktūrinės paramos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto. Sukurta Lietuviškojo SNOMED CT žodyno informacinė sistema, kurios plėtra vykdoma ir toliau. Šiuo metu įgyvendinamas IHTSDO organizacijos finansuojamas SNOMED CT medicinos terminologijos vertimo bei metodikų kūrimo projektas, kurio vertė yra 148 640,00 USD.
Siekdama suskaitmeninti ir atskleisti sukauptą Lietuvos medicinos dokumentų istorinį paveldą, LMB šiais metais pasirašė partnerystės sutartį su Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, įgyvendinančia ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“. Partneriui, Lietuvos medicinos bibliotekai, tenkanti finansavimo dalis sudaro 29 205,00 EUR. Biblioteka įsipareigojo per 24 mėnesius suskaitmeninti 1100 medicinos paveldo dokumentų.
Nuo 2009 metų Lietuvos medicinos biblioteka kartu su 56 šalies akademinėmis, valstybinės reikšmės ir viešosiomis bibliotekomis dalyvauja ES struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“. Trečiojo etapo laikotarpis 2016-2021 metai. Projekto tikslas – užtikrinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklai vykdyti reikalingų tarptautinių elektroninių mokslo duomenų bazių prieinamumą. LMB prenumeruoja vienuolikos duomenų bazių paketus ir vieną bibliografinės informacijos tvarkymo programą, leidžiančią išsaugoti, rūšiuoti, rengti literatūros sąrašus ir kt. Likvidavus biblioteką ir nutraukus sutartį su projekto vykdytoja –Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, grėstų dešimttūkstantinės finansinės sankcijos.
Bibliotekoje dirba 40 darbuotojų, iš kurių 33 – kvalifikuoti darbuotojai. Nesant Lietuvoje specializuoto bibliotekininko kvalifikacijos kėlimo bazės, LMB savo pastangomis ugdo medicinos informacijos specialistus, teikiančius medikams reikalingą dalykinę informaciją bei žinias.
Lietuvos medicinos biblioteka turi savo veiklos ir ateities viziją ir konkrečius planus. LMB panaudos teise valdo 5 tūkst. kv. m. visuomeninės paskirties valstybinės žemės sklypą P. Baublio g. Santariškėse. Esant tinkamiems politiniams sprendimams bei įgyvendinus ne vienerius metus puoselėjamą planą, Santaros slėnyje galėtų atsirasti modernus medicinos informacijos valdymo centras, naujausių informacijos technologijų pagalba teikiantis operatyvią ir kokybišką informaciją medikams bei ligoniams.
Medicina yra ir viena iš greičiausiai tobulėjančių mokslo sričių, todėl medikams būtina nuolat gilinti žinias. Biblioteka nemokamai teikia pačią brangiausią 21 amžiaus prekę – informaciją. Per septynis dešimtmečius biblioteka sukaupusi turtingą medicinos literatūros kolekciją, turėdama kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti medicinos informacijos srautus, neturi būti griaunama. Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymo 7 str. 2 p. reglamentuoja jos veiklą bei tęstinumą.
2018 m. rugsėjo mėnesį Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo atliktas neplaninis auditas, kuris palankiai įvertino bibliotekos veiklą, nurodė jos išskirtinumą bei plėtros būtinybę.
Vykdomosios valdžios sprendimas likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką padarytų nepataisomą žalą medikų bendruomenei, Lietuvos kultūrai, mokslui. Aukštos kvalifikacijos bibliotekininkai liktų be darbo, o specializuotas – biomedicinos dokumentų fondas būtų sunaikintas.
Tikimės mokslo bendruomenės palaikymo, sprendžiant valstybinės reikšmės Lietuvos medicinos bibliotekos išsaugojimo klausimą.
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė
„Mokslo Lietuvos“ pastaba: Ar Lietuvoje vykdoma centrinių specializuotų bibliotekų naikinimo kampanija? Neseniai tyliai, slapčia nuo visuomenės dingo Lietuvos technikos biblioteka. Dabar atėjo eilė vienai iš svarbiausių informacinės visuomenės institucijų – Lietuvos medicinos bibliotekai? Ar valdantieji, viešumoje šnekėdami apie informacinės visuomenės plėtrą, iš tikrųjų elgiasi priešingai? Juk tokiu būdu Lietuva izoliuojama nuo tarptautinių mokslinės informacijos centrų.
Kas yra šios labai valstybei pavojingos kampanijos sumanytojai ir vykdytojai? Kas gali sustabdyti jų užmačias?
VANDALAI.
Šešėlyje darbuojasi NT grobimo grupuotė. „Mes be Vilniaus nenurimsim” – sunaikinsim jį kaip sostinę.
Padariniai Lietuvai jiems nesvarbūs – kuo blogiau, tuo geriau.
„Jei Dievas egzistuotų, jis būtų biblioteka“, – kadaise pareiškė Umberto Eco.
Geras pasakymas. Dabar kiek pataisykime, kad būtų dar aiškiau ką Eko turėjo omenyje: „Jei Dievas egzistuotų, jis būtų internetas“.
Čia, ko gero, viskas dėl norimų paimti gerų pastatų, stovinčių puikiose vietose…
Bet gal ir logiška. Kas čia blogo, jei jungiamos bibliotekos? Juk ne kur nors rajone naikina (kai aplinkui daugiau nėra), o Vilniuje. Juk sukaupti archyvai niekur nedings – bus perkelti į VU, Mažvydo, ar kt. biblioteką. Bibliotekos tuštėja, jaunimas vis dažniau informacijos ieško internete. Tad vietų skaityklose visiems pakaks – juk dabar dažnai jos būna pustuštės. Tad, manau, protingas sprendimas.
Tik nemąstantys gali purkštauti, kurie mano, kad pinigai (algoms, pastatų priežiūriai ir t.t.) kaip mana iš Dangaus byra. O jk viskas iš to pateis skurdoko biudžeto.
Bibliotekos specializuojamos tam tikroms šakoms. Pasirinkimų daug nėra – arba plati paviršutiniška b-ka (nes per spaudinių gausą neįmanoma visko GILIAI aprėpti), arba daug siaurai specializuotų, tačiau labai profesionaliai sudarytų fondų, kuriuos atitinkamai iš viso pasaulio komplektuoja ir tvarko specialiai tam pasirengęs personalas. Biblioteka – ne punktas, ne langelis knygoms išduoti. Jose vyksta lankytojams nematomas mokslinis darbas, kurio pervertinti neįmanoma, o jo vaisiais naudojasi pasaulis, ne tik šalia gyvenantieji.
Beje, ir to neužmirškime, jog bibliotekos tai ir santykiai. Didžiulėse bibliotekose skaitytojas yra vienas iš minios, o jo interesai, užklausos – kelios iš į akis patenkančių užklausų šūsnių. Tuo tarpu specializuotose mažesnėse jis visai kitaip jaučiamas ir pats kitaip jaučiasi – visuotinio susvetimėjimo laikais būtent tos, didžiuliais fabrikais nevirtusios mažesnės jaukios bibliotekos yra priebėga ieškantiems reguliaraus, šilto ir jaukaus bendravimo su bendraminčiais. Įtaką tam daro viskas – ir darbuotojų sukuriama atmosfera, ir jaukios patalpos, ir pati b-ka ne kažkur vienam ar kitam didmiesčio gale, kurią pasiekti reikia specialiai susiruošti važiuoti, kur vien kelionė ten ir atgal trunka porą valandų (todėl alubaris ar naktibaris arčiau, ir dar ne po vieną jų aplink yra!).
Be to, neužmirškime, jog b-ka visuomenės gyvenime dar ir tuo svarbi, kad užpildo švietimo sistemos paliktas properšas, jos „popamokinė” veikla užpildo žiniomis, kūryba ir kultūra besidominčių įv. amžiaus miestiečių laisvalaikį, leidžia skirtingų kartų skaitytojams apsikeisti patirtimi ir žiniomis, leidžia jiems čia turėti savotiškus „3 amžiaus universitetus”. Bibliotekose „gyvena” kelios vienos šeimos kartos, seneliai, jų vaikai ir net proanūkiai keliasdešimt metų tą pačią lanko.
Suprantama, jog premjeras, jo aplinka nepajėgia aprėpti kiekvienos veiklos šakos ypatumų su visomis detalėmis, įsivaizduoja gana paviršutiniškai. Būtų gerai, jei atprastų taikyti principą „Вали колом, потом разберём”. Įsikišimas į bibliotekas – kaip ir kišimasis į šeimas. Sykį įsikišęs, išdraskęs, buvusios padėties nebeatkursi. Liksi istorijoje Sauliumi, kurio prisilietimas vien griuvėsius po savęs palieka.
Oi neršia liberal-homunistai, negi streatease klubui įrengti pastatą NT viaarslui ?
Įvairių orientacijų liberastams, su 0žkų, Avių ir Asilių kabinomis vargšams emigrantams iš pašalpų apsimokant pasitenkinti ?