Šiemet lapkričio 23 d. sukanka 100 metų kai 1918 m. lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis įsakymas atkurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Ši diena yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena.
Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos.
Atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečio išvakarėse Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitiko su žiniasklaidos atstovais, apžvelgė Lietuvos saugumo padėtį, Lietuvos kariuomenės veiklą, ryšius su visuomene.
„Kariuomenė visada buvo valstybingumo garantas. Be kariuomenės kovų vasario 16-osios aktas galėjo istorijoje likti tik politine deklaracija, tačiau tarpukario Lietuvos kariuomenė apgynė naujai susikūrusią Lietuvos valstybę. Pokariu partizaninis judėjimas tapo valstybingumo tęstinumo simboliu, o parlamento gynėjai 1990-1991 m. yra nepriklausomos Lietuvos kariuomenės užuomazga“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Pasak ministro, būtina pabrėžti, kad gynyba kainuoja. „Tik skirdami pakankamai dėmesio ir resursų rodome, kad rimtai ir atsakingai žiūrime į gynybą. Po Ukrainos pademonstruotas nacionalinis politinis konsensusas dėl gynybos – iki šiol beprecedentis, ir aš džiaugiuosi, kad 100-metį kariuomenė pasitinka būdama stipresnė nei bet kada, turėdama tiek politinę, tiek visuomenės paramą bei tinkamą finansavimą.
„Tad drąsiai galiu konstatuoti, jog kariuomenė šimtmetį pasitinka būdama stipriausia nuo valstybės atkūrimo. Didžiuojuosi matydamas, kaip stiprėja Lietuvos kariuomenė, auga jos karių gretos ir toliau didėja Lietuvos žmonių parama kariuomenei. Tai – nepriekaištingos karių tarnybos ir pasiaukojimo rezultatas“ , – sakė ministras.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas padėkojo tiems, kurie supranta šiandieninę geopolitinę padėtį, NATO svarbą ir todėl palaiko mūsų sąjungininkų karių buvimą ir veiklą regione bei šalyje.
„Tai, kad tikėdami Lietuvos kariuomene ir matydami prasmę jos veikloje žmonės savanoriškai prisideda prie to, kad karys būtų saugesnis ir galėtų geriau atlikti savo pareigą, rodo mūsų valstybiškumą ir vienybę. Apie tai susimąsčius sukyla pasididžiavimo kario profesija ir mūsų šalimi jausmas. Nuoširdžiai dėkoju visiems prie to prisidėjusiems“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.
Lietuvos karininkams – aukščiausi kariniai laipsniai ir valstybiniai apdovanojimai
Savo minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu suteikė generolo laipsnius ir įteikė valstybinius apdovanojimus Lietuvos karininkams.
Prezidentė generolo majoro laipsnį suteikė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui brigados generolui Valdemarui Rupšiui, brigados generolo laipsnį – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadui pulkininkui Modestui Petrauskui ir flotilės admirolo laipsnį – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui jūrų kapitonui Arūnui Mockui.
Šalies vadovė taip pat už ypatingą atsidavimą tarnybai, Lietuvos kariuomenės ir valstybės saugumo stiprinimą Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karininkus: mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadą pulkininką Mindaugą Steponavičių, motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadą pulkininką Artūrą Radvilą ir Sausumos pajėgų vadovybės štabo, G3 kovinio rengimo skyriaus fizinio rengimo karininką majorą Praną Kastecką.
Kalbėdama iškilmėse Prezidentė pabrėžė, kad būti pirmose atkurtos valstybės ir kariuomenės šimtmečio gretose yra ypatinga garbė ir kartu aukščiausias įpareigojimas tarnauti Lietuvai. Prezidentės teigimu, šių karininkų rankose – naujo šimtmečio Lietuvos kariuomenė: moderni, ori, patikima Aljanso narė ir stipri, nes kurta kovotojų už Lietuvos laisvę dvasia.
Valstybės vadovė palinkėjo karininkams toliau puoselėti kariuomenės drąsą ir valią, nes ji yra neįkainojamas pranašumas net moderniausių ginklų akivaizdoje. Pasak Prezidentės, šių karininkų sprendimai, priimami taikos metu, lems valstybės ir karių likimus akistatoje su priešu.
Šalies vadovė taip pat linkėjo Lietuvos karininkams būti tvirtiems lyderiams, kad į juos žvelgdami kariai matytų geriausią ištikimybės kario priesaikai pavyzdį, o pasaulis – profesionalumą su Lietuvos ženklu.
