Į XIII tarptautinę folkloro šventę „Pokrovskije kolokola“ atvyks dalyviai iš 11-os šalių

2018 m. spalio 10-14 dienomis Vilniuje vyks jau tryliktoji tarptautinė folkloro šventė „Pokrovskije kolokola“. 

Šventė jau daugelį metų nuosekliai vykdo svarbią misiją – puoselėja ir stiprina žmonių bei valstybių tarpusavio ryšius. Dėl šios priežasties tarptautinė šventė jau tapo žinoma ir vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Vieną kartą joje dalyvavę kolektyvai siekia sugrįžti į Vilnių dar kartą, o sostinės gyventojai bei svečiai laukia rudens ir planuoja savo laisvalaikį pagal šventės programą.

Šiais metais šventėje dalyvaus folkloro kolektyvai iš 11 šalių, savo patirtimi dalinsis iškiliausi šių dienų etninės kultūros pedagogai, liaudies tradicijų tyrinėtojai, sulauksime etninių ansamblių iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos. Unikalioje šventėje dalyvaus ir geriausi daugiatautės Lietuvos tautinių bendrijų bei lietuvių folkloro ansambliai.

„Pokrovskije kolokola“ programa sudaroma itin kruopščiai, o dalyviai, netgi vaikų kolektyvai, atrenkami pripažintų folkloro specialistų. Griežtus atrankos kriterijus lemia rengėjų siekis išsaugoti aukštą šventės dalyvių profesionalumą – dalyvauti kviečiami autentiškų, unikalių tautinių tradicijų puoselėtojai. Reikalavimus padiktuoja ir tikslas pristatyti įvairiataučiams žiūrovams geriausius liaudies meno pavyzdžius. „Visą šį nematerialų turtą svarbu perduoti šių laikų visuomenei, kuri turi suvokti savo atsakomybę už visa tai, kas vyksta pasaulyje. Kultūros kalba yra pati suprantamiausia, skatinanti bendradarbiavimą tarp kultūrų“ – įsitikinusi šventės sumanytoja ir rengėja Irena Zacharova.

Šventiniai renginiai vyksta geriausioje Vilniaus koncertinėse salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Vilniaus Rotušėje, pravoslavų bei katalikų bažnyčiose, muziejuose.

Išskirtinis šventės bruožas – „Pokrovskije kolokola“ yra vienintelė šventė Baltijos šalyse, kiekvienais metais teikianti žymiausiems šių dienų Lietuvos ir užsienio kompozitoriams World music krypties kūrinių užsakymus. Juose yra įamžinami ryškiausi muzikinio folkloro pavyzdžiai. Profesionalių muzikantų ir folkloro ansamblių atliekami World music kūriniai artimi tiek liaudies kūrybos mėgėjams, tiek profesionalaus meno mylėtojams, tiek jaunimui, besidominčiam savo šalies istorija, tradicijomis, paveldu.

Klausytojai jau girdėjo Andrejaus Doinikovo „Etnosferą – naujas tradicijų dvelksmą“, Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškąją rapsodiją“, Jono Jurkūno „Iš šio miesto“, Lino Rimšos „Moterų giesmes“ ir orkestrinę misterijos „Senasis tikėjimas“ versiją, Algirdo Martinaičio „Sakmę apie gyvenimą“, Zitos Bružaitės „Koliažus“.

Visos šventinės premjeros vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Nuolatiniais partneriais – atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras, perkusininkų grupė „Hand voices“, Vilniaus rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ ir daugelis žymių Lietuvos atlikėjų.

13-osios šventės atidarymo metu, spalio 10 d., trečiadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės ir Europos kompozitorių premijų laimėtojo Anatolijaus Šenderovo muzikinio kūrinio „Dedikacija“, skirto Lietuvos 100-mečiui, premjera. Antroje koncerto dalyje klausytojų lauks susitikimas su unikaliais įvairių šalių etnografiniais kolektyvais.

Folkloro ansamblių koncertai, žymiausių etnografijos specialistų meistriškumo kursai, tautodailės darbų mugės, kūrybinės laboratorijos, mokomosios programos studentams ir moksleiviams, apskrito stalo diskusijos, jaunųjų folklorsitų konferencija, kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai – tokia programa laukia šiais metais „Pokrovskije kolokola“ dalyvių ir klausytojų.

Spalio 11 d., ketvirtadienį, nuo 10 val. viešbučio „Ecotel“ konferencijų salėje vyks Tradicinio dainavimo laboratorija. Tą pačią dieną 18 val. šventės dalyviai savo ištikimiausius klausytojus pakvies į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, kur įvyks koncertas „Unikalios tradicijos“. Jo metu publika pabuvos visuose Baltarusijos regionuose, klausydamiesi įvairiais dialektais atliekamų autentiškų vyriškų dainų, į Gruziją festivalio gerbėjus nukels polifoninis giedojimas ir temperamentingi šokiai.

Beje, šiais metais žiūrovai turės galimybę palyginti gruzinų ir kataloniečių polifonines dainavimo tradicijas. Su Adygėja ir istoriniu Maikopo miestu mus supažindins geriausiais Kaukaze pripažinti pasakotojai ir jų atliekamos nartų epinės giesmės, o Estijos šiaurinių regionų kultūrą apdainuos archainės rogučių dainos. Neaprėpiamus Rusijos tolius pristatys Maskvos, Tulos, Tverės, Podolsko, Kursko, Belgorodo, Voronežo apskričių dainuojamojo, apeiginio folkloro ir liaudies papročių tradicijos, žinias apie daugiatautę Lietuvą praplės lietuvių bei įvairių, nuo senų laikų čia gyvenančių tautų dainuojamojo palikimo pavyzdžiai.

Šventiniai renginiai tradiciškai vyks ir Vilniaus universitete. Spalio 12 d. 10 val. Istorijos fakultete prasidės Jaunųjų folklorsitų konferencija „MANO ŠEIMA – MANO IŠTAKOS“, o 12 val. Istorijos fakultete – apskritojo stalo diskusija „Jaunimas folkloro judėjime“. 17 val. šventė trumpam persikels į Ukmergę, kur 17 val. miesto kultūros centre įvyks folkloro ansamblių BEDINERA (Gruzija) ARINUŠKA, PINIAVA (Lietuva), TURKI (Latvija) koncertas.

„Festivalis POKROVSKIJE KOLOKOLA – Ukmergės gyventojams“. O jau 19 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje savo ištikimus klausytojus Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvai pakvies į koncertą „Muzika gurmanams“. Žiūrovai išgirs įvairių muzikinių epochų kūrinius, unikalių tradicinių muzikos instrumentų skambesį ir balsų dermę, išvys gražiausius tautinius rūbus.

Spalio 13 d. šventės renginiai vyks Vilniaus Rotušėje. Nuo 11 val. čia vyks VIII Vaikų folkloro asamblėja, kurioje tradiciškai dalyvaus vaikų folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos regionų bei iš užsienio. Šis renginys – tai tikra šventė visai šeimai, atverianti nuostabaus pasaulio duris ir leidžianti per vieną dieną išmokti daugybės puikių dalykų. Aplinkui verda darbas: čia savomis rankomis galima pasigaminti lėlę, išmokti diržų audimo ar įžymiųjų Vilniaus verbų rišimo technikų, sužinoti liaudiško siuvinėjimo, linų ir vilnos senovinio apdirbimo, Bronzos amžiaus papuošalų, juvelyrikos iš metalo gamybos, molio lipdymo, popierinių gėlių lankstymo, ekslibrio paslapčių, paragauti nacionalinių virtuvių patiekalų. Šurmulys kiek aprims 12 val., kuomet į Vilniaus Rotušės sceną žengs respublikinio konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ laimėtojai. Nuo 14 val. iki pat vakaro Rotušės koncertų salėje savo meistriškumą demonstruos užsienio šalių bei Lietuvos tautinių bendrijų folkloro ansambliai. „Festivalio dalyvių meniniai portretai“ – taip vadinasi šis šešias valandas truksiantis koncertinis maratonas.

Spalio 14 d., 12 val. šventė tradiciškai atsisveikins sakralinės muzikos koncertu „Šventoji motina“, kuris vyks Vilniaus Dievo Motinos ėmimo į dangų katedroje. Bažnytinę dainuojamąją poeziją, tradicines Kalėdų ir Velykų giesmes, psalmes atliks folkloro kolektyvai iš įvairių šalių.

Per trylika šventės gyvavimo metų jame dalyvavo ir šiltus prisiminimus į savo šalis išsivežė folkloro ir etnografijos kolektyvai iš Afganistano, Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Rusijos, taip pat Adygėjos, Altajaus krašto, Kalmukijos, Kabalda-Balkarijos, Mordovijos, Udmurtijos, Čečėnijos, Dagestano, Kabarda Balkarijos, Komi, Tyvos, Marij-El, Osetijos Respublikų, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir kt.

Šventės partneriai daugelį metų yra LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybė, fondas „Russkij mir“, Maskvos miesto Vyriausybės Užsienio ekonominių ir tarptautinių ryšių departamentas, šalių-dalyvių ambasados, Maskvos tarptautiniu ryšių centras, Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje, Br. Lubio labdaros ir paramos fondas, „Autoverslo automobiliai“, Lietuvos nacionalinė filharmonija kt. Informaciniai rėmėjai – LRT, 15min.lt, Ru.Defi.Lt, Žinių radijas, „Lietuvos žinios“, „Respublika“, Obzor, Ekspress nedelia ir kt.

XIII tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ dalyviai:

ARINUŠKA (Vilnius, Lietuva)

Įkurtas 1998 m. Vilniuje, rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ – kolektyvas, kuris sujungia mokslinį folkloro tyrinėjimą ir profesionalų jo atlikimą, liaudies muzikos tradicijas ir šiuolaikinę muzikinę kultūrą. Ansamblio repertuare – platus valstietiškų dainų, dvasinės muzikos spektras, taip pat programos, skirtos kalendorinėms liaudies šventėms, rusų liaudies romansui. Ypatingą vietą repertuare užima Lietuvos sentikių dainuojamoji kultūra.

„Arinuška“ nuolat dalyvauja Valstybinės reikšmės kultūrinėse programose: 2009 m. Lietuvos vardo tūkstantmečio dainų šventėje (organizavo tautinių mažumų kolektyvų pasirodymų programą); Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečio minėjime Maskvoje (pakvietus LR ambasadai Rusijoje); Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Sankt Peterburge (pakvietus LR generaliniam konsulatui Sankt Peterburge).

Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos įrašų fonduose – kelios valandos ansamblio įrašų. Kolektyvo vadovai yra kiekvienais metais vykstančio tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“, šiuolaikinių world music projektų, kurių autoriai – Lietuvos ir Rusijos kompozitoriai, organizatoriai. Ansamblis koncertuoja su nuostabiais dirigentais, įvairių žanrinių krypčių atlikėjais ir kolektyvais. Vadovai – Irena ir Nikolajus Zacharovai.

Ašugas RAMINAS GARAJEVAS (RAMIN GARAJEV) (Azerbaidžanas)

Raminas Garajevas (gimė 1986 m. Gruzijoje), vienas iš žinomiausių savo kartos Azerbaidžano ašugų, – kilęs iš azerbaidžanietiško etninio Gruzijos anklavo. Jis yra sazo (pagrindinis ašugų muzikinis instrumentas) virtuozas, dainuoja ir deklamuoja ašugų eiles. Jo atliekamą repertuarą sudaro virš 100 klasikinių ir šiuolaikinių ašugų melodijų, daugybė ašugų dastanų (didelės apimties literatūrinės-muzikinės kompozicijos, kurias sudaro prozos ir poezijos epizodai).

R. Garaevas – daugelio ašugų konkursų Azerbaidžane ir Turkijoje nugalėtojas. Jis taip pat ne kartą pasirodė Europos koncertų scenose – Paryžiuje, Strasbūre, Londone, Braitone, Jorke, Vienoje ir kituose Europos miestuose. Du jo atliekami kūriniai įtraukti į 2008 metais Paryžiuje žymios prancūzų kompanijos INEDIT išleistą „Azerbaidžano ašugų antologiją“, vienas – į Italijos kompanijos Felmay Records 2013 metais išleistą albumą „Ašugų poezija ir muzika“.

GURT RADA (Minskas, Baltarusija)

Senojoje baltarusių kalboje žodis „Rada“ reiškia „lygių susirinkimą“. Grupė „Rada“ – tai 12 metų trunkantis kūrybinių asmenybių bendradarbiavimas siekiant populiarinti tradicinę autentišką baltarusiškąją dainuojamąją ir liaudišką muzikinę kultūrą, jos šiuolaikiškai neperdirbant. Kūrybinė kryptis: tradicinis baltarusių vyrų dainavimas, tradicinė 19- 20 a. pr. instrumentinė muzika (dūda, bajanas, ratinė lyra, būgnai). Pagrindinę folk grupės „Rada“ atliekamo repertuaro dalį sudaro grupės narių asmeninėse ekspedicijose surinkti kūriniai. Atlikdama surinktus dainuojamuosius kūrinius, grupė siekia išsaugoti regioninius dialektus. Vadovė – Svetlana Buckaja.

LÜÜ-TÜRR (Arukiula, Harjuma, Estija)

Tai archajinio vyriškojo dainavimo ansamblis, įkurtas 2012 m. birželyje Arukiuloje, Harjumoje, Estijoje. Ansambliui artimos rogučių dainos. Jie atlieka šiaurės, vakarų ir pietų Estijos rogučių dainas, o taip pat labiau šiuolaikines visoje Estijoje paplitusias liaudies dainas bei dažnutes. 2011 metų rudenį Taitu Saare ir Jako Reinaste, archajinės vyriškos dainos sąjungos įkūrėjai, sugalvojo Arukiulos liaudies namuose rengti dainų kambarius. Ieškant vyriškai dainuojančiai kompanijai pavadinimo buvo pasidomėta liaudiškais paukščių pavadinimais. Pats įdomiausias pasirodė „Lüü-Türr“ – vienas iš daugelio liaudiškų oželio pavadinimų. Dainavimo džiaugsmas – tai, kas priverčia žmones vakare palikti namus ir dainuoti drauge.

BEDINERA (Calendžicha, Gruzija)

1936 metais žymus folkloro specialistas Ivanas Čomahija Caledžichoje įsteigė folklorinį chorą. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui prie choro prisijungė liaudies šokių kolektyvas. Po susijungimo kolektyvas pavadintas Calendžichos miesto kultūros rūmų rajoniniu dainų ir šokių ansambliu „Bedinera“.„Bedinera“daugkartinis respublikinių, visasąjunginių ir tarptautinių folkloro festivalių, olimpiadų ir konkursų laureatas, apdovanotas medaliais ir diplomais. Išleista daugybė įrašų. Keletas liaudies dainų panaudotos gruzinų meniniuose filmuose. Visi ansamblio dainų įrašai, surinkti 1936-1990 metais, saugomi Tbilisio radijo komiteto fonde. Kolektyvas aktyviai dalyvauja kultūrinėje Gruzijos gyvenime. Vadovas – Murtazas Cimintija (Murtaz Cimintija).

TORNAVEUS (Vilobi del Penedes, Katalonija, Ispanija)

Tai tradicinės polifoninės katalonų muzikos grupė, jungianti tradicinės muzikos tyrinėtojus, dirbančius kataloniškoje teritorijoje. Savo atliekamose dainose grupės nariai naudoja autentiškus dainavimo būdus, ekspedicijų metu atrastas polifonines muzikines formules. 2011 metų pabaigoje įsikūrusiame kolektyve „Tornaveus“ dainuoja: Jaume Ajatsas (Jaume Ayats), Eura Gaja (Heura Gaya), Anays Falko (Anaís Falcó), Iris Gajete (Iris Gayete) ir Esteris G. Lopas. Ansamblis aktyviai koncertuoja, dalyvauja festivaliuose Katalonijoje, Valensijoje, Šiaurės Katalonijoje, Oksitanijos regione, Baskų krašte ir Sardinijoje. 2018 m. kolektyvas išleido pirmąją kompaktinę plokštelę, planuoja koncertinį turą po Kataloniją ir Oksitanijos regioną. „Tornaveus“ nuolat dalyvauja tradicinės muzikos seminaruose, meistriškumo kursuose, kur tobulina savo dainavimo ir muzikavimo įvairiais muzikos instrumentais įgūdžius.

ARAKNE MEDITERRANEA (Salento, Martignano, Italija)

Kolektyvo pavadinimas „Arakne Mediterranea“ kilęs iš moteriško vardo Arakne, priklausančio jaunai graikų princesei, senovės mitologijos personažui. Šis folkloro kolektyvas buvo įkurtas mažame Italijos miestelyje Martignano Apulijoje šalies pietuose. Jo įkūrėjas yra muzikantas Džiordžio Di Leče (Giorgio Di Lecce) ir dabartinė ansamblio vadovė Ima Džanutsi (Imma Giannutsi). Per 30 metų ansamblio veiklose dalyvavo artistai ir mokslininkai, siekiantys Salento ir Apulija regionų senų dainų ir šokių tradicijų bei daugialypės Tarantella kultūros išsaugojimo ir sklaidos. Tuo pačiu metu kolektyvas sugeba juos atnaujinti, suteikti jiems naują gyvenimą šiuolaikinėmis priemonėmis. Muzikantai sujungia senovę su skirtingais muzikiniais stiliais ir net kultūromis, bet visada išsaugo tradicinio itališko originalo pirmenybę. „Arakne“ repertuaras turtingas autentiškų muzikos komponentų, kurių buvo imtasi iš pirminių šaltinių, kurie – išgyvenę kaimyninių Italijai, Graikijos ir Afrikos kultūrų poveikį – išsisaugojo nesugadinti aplinkos.

Z LASU (Varšuva, Lenkija)

„Z lasu“ („Iš miško“) – lenkų dainų ansamblis, atliekantis tradicines ukrainietiškosios ir baltarusiškosios Polesje regiono dainas. Kolektyvo dalyviai turi daugiametę darbo su tradicine muzika patirtį, dažnai vyksta į ekspedicijas po Polesje kaimus ir drauge dainuoja nuo 2008 metų. Vadovė Jagna Knitel (Jagna Knittel).

VOLYN (Varšuva, Lenkija)

Lenkijoje yra gyventojų, kurie anksčiau gyveno Ukrainos teritorijoje. 1940 metais dėl karinių veiksmų ir ukrainiečių nacionalistų veiksmų jiems teko persikelti į kitą upės pusę. Anksčiau Volynės sritis įkūnijo savyje įvairių kultūrų mozaiką – ukrainiečių, lenkų, europiečių, čekų ir kt. Kolektyvo ekspedicijų metu surinkta muzikinė medžiaga atspindi šių tautų kultūrų persipynimą, sąveiką.

POLYNUSHKA (Berlynas, Vokietija)

Ansamblis „Polynushka“, įkurtas 2004 metų liepą, yra pirmasis autentiško rusiško dainuojamojo folkloro ansamblis Vokietijoje. Dalyviai – rusų muzikinės kultūros entuziastai, muzikantai iš įvairių šalių (Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos). „Mes stengiamės, kiek tai įmanoma šiuolaikiniame kontekste, išsaugoti ir populiarinti šią muzikinę tradiciją, siekiame pasidalinti rusiško kaimiško dainavimo grožiu ir gilumu“. Ansamblio repertuare– įvairių Rusijos regionų, Ukrainos, Baltarusijos dainos.

„Šias dainas mes surandame archyviniuose užrašuose arba atsivežame iš ekspedicijų. Mūsų programą sudaro įvairių švenčių ir apeigų dainos, tokių kaip Kalėdų, Užgavėnių, Velykų, pavasario apeigos, vestuvinės, lyrinės ir šokių dainos, raudos, dvasinės eilės. Daugelis folkloro ansamblių stengiasi atkartoti senučių iš įrašų balsus. Mes, priešingai, pasitelkiame senučių dialektą ir techniką, bet kiekvienas mūsų tuo pačiu išsaugo savo asmeninį tembrą. Dėl šios priežasties mūsų dainos skamba taip, tarsi būtų atliekamos jauno ansamblio rusiškame kaime“.

RUSIJOS GNESINŲ MUZIKOS AKADEMIJOS FOLKLORO ANSAMBLIS (Maskva, Rusija)

Ansamblio dalyviai – istorijos-kompozicijos fakulteto etnomuzikologijos profilio studentai bei aspirantai. Jų kūrybiniai interesai – tradicinė liaudies muzika ir autentiškas jos  skambesys. Mokslinis-kūrybinis šio kolektyvo veiklos pagrindas yra itin turtingas audio ir video medžiagos archyvas, surinktas per daugelį metų vykdomas Gnesinų muzikos akademijos studentų ir dėstytojų folklorines ekspedicijas. Dėka to praktiškai visą kolektyvo repertuarą sudaro ekskliuzyviniai kūriniai, atskleidžiantys šiuolaikiniam klausytojui autentiškos senovinės muzikos, turinčios rytų slaviškas šaknis, grožį.

Kūrybinį ansamblio braižą formuoja kompleksinis požiūris į muzikinių tradicijų tyrinėjimą, kompleksinį turinio supratimą (pasaulėžiūros, ženklų, semantikos) ir muzikinį-žodinį (atlikimo) liaudies kultūros suvokimą. Kolektyvo kredo – sceninis folklorinės medžiagos pateikimas, pasitelkiant šiuolaikines audiovizualines bei teatrines priemones vengiant kardinalių folkloro muzikinės stilistikos iškraipymų. Vadovė – Svetlana Vlasova.

VOLOGDOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO FOLKLORO ANSAMBLIS (Vologda, Rusija)

Ansamblis įkurtas 1981 metais ir yra seniausias Vologdos apskrities kolektyvas, kurio įkūrėja ir meno vadovė – universiteto dainavimo ir muzikinio mokymo katedros profesorė, menotyros mokslų kandidatė, nusipelniusi Rusijos kultūros darbuotoja Galina Paradovskaja. Amsamblio veikloje dalyvauja dėstytojai, studentai ir universiteto absolventai. Kolektyvo uždaviniai – Rusijos Šiaurės (Vologodsko, Archangelsko, Kostromos ir kitų apskričių) liaudiškų muzikinių tradicijų tyrinėjimas, išsaugojimas ir atkūrimas. Darbo kryptys: ekspedicijos, moksliniai tyrinėjimai, koncertinė-edukacinė veikla, tradicinių apeigų bei švenčių rekonstrukcija. Ansamblio repertuarą didžiaja dalimi sudaro folklorinių ekspedicijų metu surinkti kūriniai: lyrinės, šokių ir ratelių dainos, kalendorinis folkloras, choreografinės formos, rekonstruotos apeigos. Vologdos valstybinio universiteto folkloro ansamblis yra tapęs tarptautinių ir Rusijos festivalių ir konkursų laureatu.

Tverės M.Musorgskio muzikinio koledžo ansamblis MEŽA (Tverė, Rusija)

Kolektyvas buvo įkurtas 2000 m. Ansamblio repertuare tradicinis Tverės apskrities folkloras. Dauguma dainų kolektyvo nariai užrašė Smolensko-Tverės pasienio rajonuose, ten, kur teka upė Meža, savyje turi ir simbolinę reikšmę – tai riba, siena tarp tradicinės ir masinės kultūros ir tuo pat metu, plonytė linija tarp praeities, dabarties ir ateities.Gausiame ansamblio repertuare – įvairių žanrų moteriškosios ir vyriškosios tradicijų dainos, rateliai, šokių dainos, tradicinė instrumentinė muzika, atliekama kanklėmis, balalaika, harmonija.Ansamblio dainų melodijos pasižymi ypatingu  skambėjimu, kuriame dera ryški melodinė linija ir perregimos faktūros harmonija. Tai būdinga autentiškiems Tverės dainuojamosios tradicijos pavyzdžiams. Meno vadovė – Irina Nekrasova, koncertmeisteris – Nikolajus Bojarskis (Nikolaj Bojarskij).

Voronežo valstybinio menų instituto ansamblis VOLIA (Voronežas, Rusija)

Ansamblis įkurtas 1989 m. Voronežo valstybiniame menų institute. Jame dainuoja studentai, absolventai ir etnomuzikologijos katedros pedagogai. Įkūrėja ir ilgametė vadovė – profesorė, etnomuzikologijos katedros vedėjo pavaduotoja, nusipelniusi Rusijos kultūros veikėja, menotyros mokslų kandidatė Galina Jakovlevna Sysojeva.

„Volia“ – tarptautinių ir Rusijos konkursų laureatė. Repertuaro pagrindas –autentiškas Centrinio juodžemio  regiono rusų folkloras (daugiausia Voronežo ir Belgorodo apskričių pasienio stiliaus), o taip pat persikėlusių ukrainiečių dainos, studentų užrašytos ir iššifruotos folklorinių ekspedicijų metu. Ansamblis groja tik tradiciniais instrumentais – balalaika, armonika ir kt., vilki autentiškus etnografinius pietų Rusijos kostiumus.

VVMI Etnomuzikologijos katedra, kurioje gyvuoja šis kolektyvas, yra viena iš pagrindinių Rusijos folkloro atlikimo mokymo įstaigų. Čia studentai liaudies dainų mokomi atsižvelgiant į jų muzikinį dialektą bei etnografinį kontekstą, o ansamblis „Volia“ yra vienas iš kolektyvų, kuriems pavyksta autentiškai ir meniškai išraiškingai atkurti, o kai kuriais atvejais ir rekonstruoti Pietų Rusijos tradicinio dainuojamojo folkloro pavyzdžius. Kolektyvas yra išleidęs 6  kompaktines plokšteles. 1994 metais apie daugiaplanę ansamblio veiklą amerikiečių televizija sukūrė ir 1995 metais parodė filmą „Rusija.Paslėpta atmintis“, kuris pelnė 5 JAV nacionalinius apdovanojimus.

VERETIONCE (Maskva, Rusija)

1981 metais Elena Kraspopevceva įkūrė unikalų folklore ansamblį “Veretence”, šiuo metu vieną iš geriausių Rusijos vaikų kolektyvų, užsiimančių geriausių tradicinės apeiginės, dvasinės, muzikinės rusų liaudies kultūros pavyzdžių išsaugojimu ir atlikimu. Kolektyvas “Veretionece” gastroliavo daugelyje pasaulio šalių, tokiose kaip Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV, Kinijoje ir Izraelyje. 2004 m. ansamblis dalyvavo Pasaulinio ekonomikos forumo uždarymo renginyje Davose, o 1997 m.  koncertavo UNESCO Paryžiuje. Kolektyvas išimtinai studijuoja Kursko apskrities tradiciją. Kiekvienais metais vykstama į ekspedicijas, kurių metu surinktą medžiagą vaikai mokosi atlikti.

Ansambliui priklauso didelė tradicinių Kursko srities kostiumų, lovos tekstilės, staltiesių, rankšluosčių kolekcija. Šiandien ansamblio veikloje dalyvauja virš 200 vaikų, jis švenčia 37-metį. Jame dirba 7 pedagogai, anksčiau patys dainavę ir šokę šiame nuostabiame kolektyve. Vadovė – Valerija Petrušina.

ISTOKI (Podolskas, Rusija)

Folkloro ansamblį 1978 metais įsteigė Elena ir Michailas Bessonovai. Įvairiapusė ansamblio veikla – mokslinė-tiriamoji, pedagoginė, atlikimo – paskatino 1994 metais jo pagrindu įkurti Pietų Pamaskvės tradicinės kultūros centrą „Istoki“. Kolektyvas tapo tarptautinių konkursų Italijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt. laureatu. Įvaipusėse kolektyvo programose žiūrovai gali susipažinti su geriausiais autentiškos Pamaskvės muzikinės-dainuojamosios kultūros pavyzdžiais – „Prioko vestuvės“, „Stojanovo trejybė“, „Šventosios žaidynės“, „Podolsko krašto dainos“ ir kt.. Be koncertinės veiklos centras „Istoki“ vykdo ekspedicinius kultūrinių gimtojo krašto tradicijų tyrimus.

Surinktas didžiulis kiekis mokslinės Maskvos ir Tulos apskričių dainuojamojo folkloro, dvasinės ir materialiosios kultūros medžiagos. Remiantis šia medžiaga buvo pakankamai tiksliai atkurtos Tulos apskrities vestuvinės apeigos. Ypač vertinga: jaunosios raudos, „iki jungtuvių“, „merginų“, „didingosios“ ir „kaltinamosios“ dainos. Publikai pateikiama plati muzikinė-folklorinė Centro kolekcija, kalendorinės-apeiginės tradicijos, išsiskiriančios žanrų įvairove ir muzikinių-poetinių tekstų išsaugojimu: ratelių, „einamųjų“, „į laukus“, „šventųjų“, „Jėzaus garbinimo“, „praeinamųjų“, „žaidybinių“ ir kt. dainų. Remiantis šia medžiaga atkurta liaudies kalendoriaus etnografija: Šventieji pasivaikščiojimai, Užgavėnės, Trejybė ir daugelis kitų. Vadovė – Elena Besonoba (Elena Bessonova).

ANDREJUS KOTOVAS (ANDREJ KOTOV) (Maskva, Rusija)

Etnomuzikantas. Reguliariai dalyvauja ekspedicijose, kurių tikslas yra susipažinti su pietų Rusijos liaudies dainavimo žinovais (Kursko, Belgorodo regionas), stačiatikių kultūra ir dvasinių eilių atlikimo tradicija.1986-87 metais aktyviai dirbo Pokrovskio Ansamblio Studijoje prie MGU, kur pradėjo kurti savo originaliąją darbo su garsu, ritmu ir judesiu sistemą, kurios atramos taškas buvo rusų liaudies kultūra. 1989 metais įkūrė ansamblį „SIRIN“. Šalia darbo su ansambliu, Andrejus Kotovas aktyviai dalyvauja pedagoginėje veikloje, taip pat tęsia darbą su folkloro kolektyvais, kuria įvairias programas. Tarp muzikantų, jis pelnytai vadinamas neprilygstamu darbo su garsu žinovu ir žanrų profesionalu.

AIL JURT (Gorno-Altaiskas, Rusija)

Pasakotojų ansamblis, kurį sudaro Ravil Lirov, Dobrynia Satin, Šonkor Modorov, įkurtas 2003 metais.Visi ansamblio dalyviai gimę Kalnų Altajuje ir pristato Altajaus tautos, gyvenančios Rusijoje, pietų-vakarinėje Sibiro dalyje, kultūrą.Muzikantai groja visais tradiciniais Altajaus liaudies instrumentais (komus, topšuur, ikili, šoor), yra tapę Kalnų Altajaus pasakotojų konkurso laureatais, jie yra pripažinti gerklinio dainavimo profesionalai. Gerklinis dainavimas yra neatskiriama muzikinės kultūros, o taip pat žodinės-poetinės liaudies kūrybos, vadinamos kai, dalis.

Herojiniai Altajaus epai – kūriniai perduodami iš kartos į kartą, atliekami grojant topšuur‘u ir pasitelkiant tradicinį gerklinį dainavimą. Altajuje paplitę trys gerklinio dainavimo būdai – kargyraa, kiilep, sygyt kai. Epai dažniausia apdainuoja didvyrius, jų žygius, didvyriškumą ginant savo gimtąjį Altajų nuo piktųjų chanų puolimo.Ilgose epų istorijose pasakojama ir apie buities problemas, turtingųjų ir bedalių susidūrimus, bajų ir zaisanų nesutarimus. Altajaus kultūroje visos apeigos susijusios su gamta: ugnies, kalnų perėjų garbinimu.

Visa tai atsispindi ir kūryboje. Janar kožon – ilgesingos apeiginės dainos, atliekamos vestuvėse jaunavedžio giminių kuomet jaunąją pirmą kartą įveda į jaunikio namus.Aklyš sios – gėrio palinkėjimas, skaitomas prieš valgį dėkojant ugniai, kuri senaisiais laikais teikė žmonėms šviesą, šilumą ir maistą. Visa tai kolektyvas naudoja savo kūryboje. Festivalyje „Pokrovskije kolokola“ žiūrovai turės galimybę susipažinti su autentiška senovine Altajaus liaudies kultūra.

INTAKAS (Vilnius, LIETUVA)

Daugeliui Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto folklorinio ansamblio dalyvių baigus studijas ir išsibarsčius po visą Lietuvą, iš likusių ansambliečių bei jų draugų 1989 m. susibūrė nauja grupė, vėliau pasivadinusi „Intaku“. Nuolat pildomą ansamblio repertuarą sudarė apie 300 dainų, keliasdešimt šokių ir instrumentinės muzikos kūrinių. Pradžioje daugiausiai dainuotos ansambliečių ekspedicijose (Švenčionių, Šalčininkų rajonuose, Punsko-Seinų krašte) surinktos dainos, taip pat archyvinės ir publikuotos kalendorinio ciklo dainos. Ypatingos reikšmės formuojantis ansamblio skambesiui ir stiliui turėjo dainų karaliaus iš Žagarių k. (Seinų vls.) Jono Jakubausko palikimas, iš kurio ansamblio vadovas užrašė apie 200 dainų. Šiuo metu koncertuojantis „Intakas“ – tai vyrų trio (Rytis Ambrazevičius, Giedrius Šmuilaitis ir Vytenis Umbrasas); jo repertuare – šienapjūtės, karinės-istorinės ir kitos „vyriškos“ dainos.

Tačiau visas „Intakas“ ir toliau gyvuoja kaip klubas, drauge tebešvenčia kalendorines šventes ir renkasi įvairiausiomis progomis. Neseniai atsirado „Zuikių mokyklėlė“, į kurią suvažiuoja intakiečiai su savo mažiausiomis atžalomis. „Intakas“ koncertavo Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje. Vadovas – etnomuzikologas, muzikos psichologas ir akustikas prof. dr. Rytis Ambrazevičius, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas.

VIRVYTĖ (Vilnius, Lietuva)

„Virvytė“ – tai ne tik prieš 23 metus susikūręs folkloro ansamblis, tai jauki ir šeimyniška linksmų ir muzikalių žmonių bendruomenė, puoselėjanti tradicinę kultūrą ne tik scenoje, bet ir savo kasdienybėje. 1995 m. „Virvytę“ subūrė etnomuzikologė Loreta Sungailienė su savo bendraminčiais studentais, į Vilnių atvykusiais daugiausia iš Žemaitijos regiono, o vėliau prie ansamblio prisijungė ir iš kitų Lietuvos vietų kilę jauni, folklorą mėgstantys žmonės. Šiuo metu „Virvytėje“ aktyviai dalyvauja apie 70 žmonių nuo 3 iki 46 metų amžiaus. Ansamblio repertuaro pagrindą daugiausia sudaro Žemaitijos regiono tradicinė muzika, sodrios tęstinės daugiabalsės dainos ir žemaitiški tradiciniai šokiai, nors į programas dažnai įtraukiamas autentiškas įvairių Lietuvos regionų folkloras.

„Virvytė“ yra parengusi įvairių programų, skirtų kalendorinėms šventėms (Adventui, Kalėdoms, Velykoms, Jurginėms), šeimos šventėms ir apeigoms (vardynoms, įkurtuvėms, palankynoms), Raseinių, Mosėdžio kraštų vietinėms folkloro tradicijoms skirtų programų, taip pat teminių programų apie paukščio, obels įvaizdžius lietuvių folklore. 2015 m. rudenį 20-ies kūrybinės veiklos metų jubiliejaus proga LR Prezidentūroje ansamblis surengė žemaičių tradicinę muziką pristatančią pažintinę popietę „Aš tou suodna skinsio“, skirtą Etnografinių regionų metams. Nuo 2017 m. ansambliečiai rengia tradicinės kultūros ugdymo užsiėmimus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. „Virvytė“ yra koncertavusi Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos valstijose. 2017 m. „Virvytė“ paskelbta geriausiu miesto folkloro ansambliu ir „Aukso paukštės“ laureate.

VILNIAUS ŪLA (Vilnius, Lietuva)

1987 metų vasarį grupė folkloro gerbėjų susibūrė į ansamblį, vadovaujamą Aldonos Ragevičienės. Jo pavadinimu liaudies dainos mylėtojai pasirinko bene švariausios ir tyriausios Lietuvos upės vardą. „Ūlos“ ansamblio ištakos siekia 1967 metus, kai Lietuvoje prasidėjo folkloro ansamblių judėjimas. „Ūlos“ ansambliečiai dalyvavo ir pirmosiose folkloro rinkimo ekspedicijose, ir pirmosiose Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos ansamblių programose. Ansamblyje yra per 30 narių.

„Ūla“ yra paruošusi pavasario, kalėdinių, vestuvinių, linarūtės, Joninių dainų ir papročių, žemaičių, Vėlinių, šeimos, literatūrinių dainų ir kitas programas, perpinamas šokiais bei pasakojimais. Repertuarą pateikia ansamblio vadovė, bet nemažą dalį sudaro ir ansambliečių – Adelijos ir Stasio Mickų, Virginijos Savickienės, Irenos Juškienės, Algirdo Matijoškos – atsineštos dainos. Ansamblio programos buvo parodytos įvairiuose festivaliuose, kituose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje: Latvijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Ansamblio muzikantai groja armonikomis, smuikais, lumzdeliu, būgnu, basetle, ragais, skudučiais, kanklėmis. Nacionalinio Lietuvos radijo įrašų fonduose – kelios valandos „Ūlos“ ansamblio įrašų. Ansamblis savo dainas, giesmes ir instrumentinę muziką irašė į 14 CD bei garsajuosčių. 2000 metais „Ūla“ pripažinta geriausiu Lietuvos folkloro ansambliu (miestų grupėje) ir apdovanota „Aukso paukštės“ prizu. Vadovė Janina Bukantaitė.

SVIATO (Vilnius, Lietuva)

2010 metais Tautinių mažumų ir etnografijos centre susikūrė tradicinės ukrainiečių muzikos ansamblis „Sviato“. Šiuo metu kolektyvą sudaro Slavų tradicinės muzikos mokyklos pedagogai ir absolventai. Tyrimo sritis – ukrainiečių liaudies muzika, pastoviai gyvenančių Lietuvoje apytiksliai nuo 1860 metų, ir tų, kurie yra įsikūrę įvairiuose Ukrainos regionuose. Ansamblio nariai bendradarbiauja su geriausiais Piotro Čaikovskio nacionalinės muzikos akademijos ukrainiečių folkloro specialistais – T. Začikevič-Sapilko, prof. E. Efremovu. Ansamblio vadovė Arina Zacharova.

BYLINA (Visaginas, Lietuva)

Rusų folkloro ansamblis „Bylina“ susibūrė 1994 metais. Ansamblio repertuarą sudaro įvairių Rusijos etnografinių regionų  tradicinės liaudies dainos, šokiai, rateliai ir žaidimai. Pateikdamas liaudies kūrybą, kolektyvas siekia kuo didesnio autentiškumo. Jau kelerius metus jo dalyviai etnografinių ekspedicijų metu studijuoja Lietuvos sentikių dainuojamąją tautosaką ir buities kultūrą. Ansamblio dalyviai ne tik šoka ir dainuoja, bet ir domisi tradiciniais amatais. Ypatinga kolektyvo veiklos sritis – praktinis tradicinių žemės darbų mokymasis. „Bylina“ ne tik pasirodo įvairiuose miesto renginiuose, bet dažnai dalyvauja ir respublikiniuose, ir tarptautiniuose festivaliuose. Vadovai Ilja ir Jelena Čurakovai.

CZERWONE MAKI (Širvintų r., Lietuva)