Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai

www.alkas.lt
2018-09-25 18:08:09
2
Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai

Batorų giminės herbas | valdovurumai.lt nuotr.

Batorų giminės herbas | valdovurumai.lt nuotr.
Batorų giminės herbas | valdovurumai.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d., antradienį, vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje (Vengrija). Tai Vengrijos dovana Lietuvai, šiais metais mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Lietuvą ir Vengriją jau nuo Viduramžių sieja glaudūs ryšiai, kuriuos vainikavo vengrų didiko Stepono Batoro išrinkimas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi XVI a. pabaigoje. Tad simboliška, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose esanti salė, skirta atspindėti abi šias valstybes siejusio valdovo – Stepono Batoro (1533–1586) – epochą, pasipuoš dar vienu Batorų giminės akcentu. Ši dovana muziejaus lankytojams visada primins tiek istorinius, tiek artimus šiandienos Lietuvos ir Vengrijos valstybių bei tautų santykius“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Idėja tokia simboline dovana pagerbti šimtmetį švenčiančią valstybę kilo Vengrijos ambasadai Lietuvoje. Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanotas Batorų giminės herbas pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje. Šis herbas siejamas su plačiai paplitusia Batorų giminės kilmės istorija, pagal kurią mitinis didvyris Vitus kovėsi su pelkėse pasirodžiusiu ir žmones įbauginusiu drakonu. Trimis smūgiais įveikęs pabaisą, Vitus kaip atlygį gavo pilį ir buvo žmonių pramintas Báthory,  tai senovės tiurkų kalboje reiškė „gerasis herojus“, o vengriškai bátor – „drąsus“. Batorų šeimos herbas ir buvo suprojektuotas atsižvelgiant į šią legendą: pačiame centre vaizduojamas drakonas, kandantis sau į uodegą. Supaprastintame herbo variante vaizduojami trys vienas po kitu išsidėstę žvėries dantys smaigaliais į heraldinę dešinę pusę raudoname fone, nors įvairiuose istoriniuose šaltiniuose dantų kryptis vaizduojama skirtingai.

Originalų herbą iš kalkakmenio sukūrė nežinomas dailininkas ir, manoma, kad toks pat herbas (tik iš raudonojo marmuro) buvo pagamintas pagal specialų užsakymą Stepono Batoro tėvo, Transilvanijos vaivados Stepono Batoro (1474–1534), sarkofagui dekoruoti.

Valdovų rūmų muziejui padovanotą herbo kopiją iš akmens pagamino žinomas Vengrijos restauratorius-akmendirbys Ištvanas Šiutė (Istvan Sütő). Nuo šiol šį eksponatą muziejaus lankytojai galės pamatyti ir juo grožėtis I maršruto nuolatinėje ekspozicijoje, kurioje pasakojama apie Žygimanto Vazos manieristinius rūmus. Didelė dalis minėtos ekspozicijos skirta ir Stepono Batoro nuopelnams atspindėti.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus teigimu, garsus Vengrijos karvedys, Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras, susituokęs su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus dukterimi Ona Jogailaite, XVI a. pabaigoje 10 metų valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkiją (1576–1586). Nors iš pradžių lietuvių sutiktas skeptiškai, ilgainiui jis įrodė esąs bene labiausiai Lietuvai nusipelnęs valdovas po Vytauto Didžiojo. Būtent Steponas Batoras sustabdė Maskvos agresiją ir laimėjo Livonijos karą, įsteigė Vilniaus universitetą ir Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo aspiracijas, jo laikais suredaguotas III Lietuvos Statutas. Yra žinoma, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Steponas Batoras vedė derybas su popiežiaus nuncijumi Džovaniu Andrėja Kaligariu (Giovanni Andrea Caligari) dėl antiturkiškos koalicijos Europoje sudarymo ir yra gavęs popiežiaus Grigaliaus XIII pašventintą kepurę bei kalaviją, kurie buvo įteikti 1580 m. Vilniaus katedroje surengtoje iškilmingoje ceremonijoje. Beje, panašias XVIII a. pradžios insignijas (kalaviją, diržą ir perlais siuvinėtą mitrą), kaip retą vertybę, iki spalio vidurio dar galima pamatyti Valdovų rūmuose surengtoje tarptautinėje parodoje „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“.

Renginio, per kurį atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, metu buvo prisimintos ir kitos istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vengrijos Karalystės sąsajos. Yra žinoma, kad Vengrijos karaliai ne kartą bandė tarpininkauti krikštijant Lietuvą, o XIV a. pabaigoje Vengrijos princesė ir Lenkijos karalienė šv. Jadvyga iš Anžu dinastijos ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos. XV a.–XVI a. pradžioje net trys lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovai buvo ir Vengrijos karaliai – Vladislovas Varnietis, Vladislovas Jogailaitis ir Liudvikas Jogailaitis. Du iš jų padėjo galvas kovodami už Vengrijos laisvę prieš Osmanų imperiją.

Yra žinomi ir dar keli žymūs vengrai, XVI–XVII a. sieję Lietuvą ir Vengriją, taip pat turintys sąsajų su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Tai garsus XVI a. Vidurio Rytų Europos liutnios muzikos atstovas Valentinas Grefas Bakfarkas (Valentin Greff Bakfark). Jis kurį laiką tarnavo savo globėjos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dukters bei Žygimanto Augusto sesers Izabelės Jogailaitės, Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos sutuoktinės, dvare. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto dvare V. G. Bakfarkas pasirodė 1549 m. gegužės mėnesį ir ten išbuvo šešiolika metų, iki 1566-ųjų, o daugiausia laiko praleido Vilniuje. Čia jis susituokė su našle Kotryna Narbutaite.

Dar viena spalvinga asmenybė – talentingas karvedys, diplomatas, iždininkas, buvęs Stepono Batoro varžovas dėl Transilvanijos sosto, o vėliau – jo bendražygis ir rėmėjas Kasparas Bekešas (Gáspár Békés), kuriam už karinius nuopelnus buvo suteikta Lietuvos ir Lenkijos pilietybė. Jis itin pasižymėjo Livonijos karo pradžioje per Polocko apgultį, kur buvo įveikti Ivano IV Rūsčiojo pulkai. K. Bekešas mirė Gardine, tačiau jo palaikai pervežti į Vilnių ir palaidoti ant kalvos prie Vilnios, kur jau anksčiau buvo palaidotas kitas vengrų karo vadas – pulkininkas Vadazis. Tokia amžinojo poilsio vieta pasirinkta dėl to, kad jis išpažino arijonų tikėjimą, dėl to jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. Ilgainiui šis faktas buvo pamirštas, o apie jį sukurta daug legendų, bet viena iš kalvų prie Vilnelės iki šiol vadinama Bekešo vardu.

Tai, kad Vengrijos dovana, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, bus eksponuojama Valdovų rūmuose, yra ne tik susiklosčiusių istorijos įvykių, bet ir glaudaus bendradarbiavimo rezultatas. Iki šiol puikius santykius palaikančios institucijos – Vengrijos ambasada Lietuvoje ir Valdovų rūmų muziejus – yra surengusios ne vieną bendras istorines sąsajas primenantį koncertą, kultūrinį renginį, o ateityje taip pat ketina nustebinti ir kitais bendrais muziejiniais bei kultūriniais projektais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmuose – „Šėtono puota“
  2. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas
  3. Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas
  4. Valdovų rūmuose vyks prof. S. Sondeckio atminimui skirtas vakaras ir koncertas
  5. Valdovų rūmuose pristatyta knyga apie Lietuvos muziejų istoriją (nuotraukos)
  6. Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
  7. Valdovų rūmų muziejus kviečia pamatyti ir išbandyti istorinius šokius
  8. Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video)
  9. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  10. Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
  11. LDK Valdovų rūmų rinkinius papildė 17 muziejinių vertybių
  12. Valdovų Rūmai kviečia į koncertą „M. K. Oginskio amžiuje“ (video)
  13. Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera
  14. Į Valdovų rūmus pradėti vežti eksponatai
  15. Valdovų rūmai gaus papildomus 3 mln. litų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Giedrius says:
    7 metai ago

    Žygis po žygio,
    žingsnis po žingsnio,
    (100-metis po 100-mečio),
    – ir Lietuva, ir Lenkija
    garbingai grįžt į save,
    savas ribas nuo amžių,
    t.y. ATR galioje bei valioje
    t e b e g a l i o j a n č i a s
    galės (ar valės?).

    Tik kur ir kas (kam) mygt įmygt mygtuką tam g a l ė s 🙂

    Juk tai tu…
    (o kas daugiau
    nei Tu?).
    Pat

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    7 metai ago

    Džiugu girdėti apie Lietuvos ir Vengrijos istorinius ir dabartinius puikius tarpusavio ryšius. Galima čia priminti dar vieną faktą, susijusį su Lietuvos ir Vengrijos tarpusavio simpatijomis ir supratimu. Antai, tuojau pat po Nepriklausamybės paskebimo pasveikinti Sąjūdį su šiuo laimėjimu atvyko būrelis tada dar jaunų Vengrijos politikų, tarp kurių regis buvo ir dabartinis Vengrijos vadovas Orbanas. Taip dėl iškovotos laisvės Vengrija džiūgavo kartu su Lietuva.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • skt. apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dažniausia siuntų pažeidimų priežastis – blogas pakavimas
  • Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Kiek pinigų dovanoti jaunavedžiams?
  • Naminį padažą makaronams pakeis slaptas priedas

Kiti Straipsniai

Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Muziejų naktis | kernave.lt nuotr.

Europos muziejų naktį pasitikime ten, kur prasideda mūsų istorija – senojoje Kernavėje!

2025 05 14
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
12 pav. Senieji mediniai vamzdžiai | LNM nuotr.

R. Motiekaitis. XVI–XVII a. Medininkų (Aušros) vartų – Liepkalnio šaltinių vandenvietė Vilniuje (II)

2025 04 16
Istorija tapusi praeitis | voruta.lt nuotr.

A. Kairys. Istorija tapusi praeitis (IX)

2025 04 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • skt. apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai