Gyventojai priduoda vis daugiau buitinės elektroninės įrangos atliekų į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jau kelerius metus augantį šių atliekų srautą?
„Aktyviai šviečiame visuomenę ir bendradarbiaujame su visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, iš gyventojų priimančiais įvairias atliekas. Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad gyventojai į šiuos centrus pristato vis daugiau buitinės elektronikos atliekų. Tai džiugina, nes visuomenė vis daugiau rūšiuoja ir mažiau nereikalingos elektroninės įrangos išmetama į komunalinių atliekų konteinerius ar paliekama kitose neleistinose vietose“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.Pavyzdžiui, vien Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2017 metais surinko 139,5 tonos nenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų, o 2016-aisiais ir 2015-aisiais buvo surinkta atitinkamai 137,5 tonų ir 98,5 tonų.
„2015 metais pradėjo veikti 5 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – padidėjus jų žinomumui, išaugo ir atliekų kiekis. Kita vertus, elektroninės įrangos (šaldytuvų, viryklių, skalbimo mašinų, televizorių, indaplovių, lygintuvų, virdulių ir pan.) atliekų srauto augimui įtakos turi didelė šios įrangos pasiūla ir gyventojų galimybės seną įrangą pakeisti nauja“, – sako Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Jurgita Baziliauskienė.
Pasak jos, gyventojų pajamos auga, jie perka naują būstą, sodybas ir panašiai. Palankias sąlygas elektroninei įrangai įsigyti suteikia ir nuolat pardavėjų skelbiamos nuolaidų akcijos. Taigi, augantis vartojimas kartu skatina ir atliekų didėjimą.
Pastebima, kad miesto gyventojai dažniausiai pristato pilnos komplektacijos seną elektronikos įrangą, kai kaimo vietovių gyventojai vis dar linkę įrangą išardyti ir kai kurias jos detales priduoti patys.
„Reikėtų nepamiršti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima ne tik mesti į buitinių atliekų konteinerius, bet ir patiems ardyti dėl jose esančių pavojingų medžiagų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali surinkti ir perdirbti tik tokią teisę turintys atliekų tvarkytojai “, – primena V. Masalienė.
Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kuriuos įsteigė miestų ir rajonų savivaldybės. Centrai rūpinasi atliekų sutvarkymu nuo surinkimo iš konteinerių iki visiško atliekų sutvarkymo (perdirbimo). Gyventojai elektroninės įrangos, kaip ir baterijų bei akumuliatorių bei kitas atliekas taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų aikšteles (jų Lietuvoje yra arti 100). Aikštelių ir kitų atliekų priėmimo vietų adresus galima rasti www.atliekos.lt.
Vien EGIO šiuo metu visoje Lietuvoje yra įrengusi 152 specializuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei rengia atliekų surinkimą iš beveik 1,1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nebenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.
Elektronikos atliekos taip pat renkamos aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1,7 tūkst. švietimo įstaigų, metu. Projektas „Mes rūšiuojam įmonėje“ jau pritraukė virš 1,1 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų, o projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ – 771 bendruomenę iš visos Lietuvos.
2017 metais beveik tūkstantis EGIO narių vidaus rinkoje pardavė 7,2 tūkst. tonų buitinės elektronikos įrangos, o surinko ir perdirbo beveik 4 tūkst. tonų jos atliekų.
