Vienos svarbiausių sostinės Žvėryno gatvių atnaujinimas baigtas Beveik 700 metrų ilgio Vytauto gatvėje atkarpoje, nuo Liubarto g. iki Latvių-Upės g. sankirtos, bendrovė „Grinda“ per tris naktis paklojo naują ištisinio asfalto dangą, vėliau pakeitė nusidėvėjusius bortus, suremontavo šulinius ir atnaujino šaligatvius.
Atnaujinant Vytauto gatvę sutvarkyti įvažiavimai į kiemus, pažeminti šaligatvių bortai ties perėjomis, įrengta speciali danga bei signaliniai paviršiai ties pėsčiųjų perėjomis,
kurie žmonėms, turintiems regėjimo negalią, padės saugiau pereiti judrią sostinės gatvę. Sutvarkytoje Vytauto gatvėje atkarpoje šiąnakt atnaujintas ir ženklinimas.
Norint išvengti spūsčių Vytauto gatvėje asfaltavimo darbai buvo vykdomi tik naktimis. Per tris naktis buvo paklota apie 7000 kv. m naujo asfalto dangos. Remonto metu panaudota apie 670 tonų, 50 sunkvežimių asfalto, kuris į tvarkomą gatvę buvo gabenamas naktimis.
„Tokios apimties kompleksinis remontas reikalauja itin tikslaus darbų koordinavimo, specialiosios technikos ir medžiagų pristatymo planavimo. Džiaugiamės, kad bendrovės investicijos į statybinę techniką ir darbuotojų kompetencijų ugdymą duoda apčiuopiamą naudą miestui ir miestiečiams,“ – apie darbų organizavimo specifiką pasakoja UAB „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
Vytauto gatvės rekonstrukcijos naudą ir patogumą iškart pajus vilniečiai, kasdien važiuojantys iš Žvėryno į miesto centrą. Sutvarkius Vytauto gatvę pagerės susisiekimas ir eismo saugumas su šalia esančiomis ugdymo įstaigomis, viešosiomis erdvėmis ir Vingio parko prieigomis.
Šiuo metu intensyvūs gatvių tvarkymo darbai vyksta Verkių, Antakalnio, A. Goštauto, Danielių, Dunojaus, Sukilėlių, S. Vainiūno, Slucko, Vitebsko ir kt. gatvėse.
Šiemet sostinė užsibrėžė išasfaltuoti net 80 km miesto gatvių, pakloti apie 20 km naujų šaligatvių, suremontuoti apie 350 įvažiavimų į daugiabučių kiemus. Gyvenamosios aplinkos gerinimui skirtos rekordinės lėšos – 27 mln. eurų. Tai net 4 mln. eurų daugiau nei pernai.
Koks mielas buvo Žvėrynas su jo senaisiais namais ir akmenimis grįstomis Vytauto, Kęstučio g., su žiurstuotais gatvių šlavėjais, kas rytą šluotomis šlavusiais ir laisčiusiais jo gatves… Žiūriu į dar išlikusius senuosius pastatus, ir prisimenu – čia tas, čia anas gyveno, čia tai, o ten kitkas įvyko…
Ir į naujus pastatus žiūriu ir nesuprantu – na, kaip žmonės, turintys pinigų, nenori sau leisti malonumo įsijausti į tą, buvusią gatvės dvasią, architektūrą, ir pastatyti namus, derančius su gatvės istorija, darniai įsiliejančius į tų laikų gyvenimą? Juk taip ir sukuriami miestų perlai, taip palieki legendą apie save!