Seimo nariai: Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson, prašydami gauti informaciją apie Vilniuje rekonstruojamų Sapiegų rūmų pritaikymą visuomenės ir kultūros reikmėms. SEimo nariai nori sužinoti argumentus, kodėl ypatingos istorinės, kultūrinės ir architektūrinės vertės pastatų kompleksas, kurio rekonstravimui buvo investuota 8 mln. eurų lėšų patikėjimo teise buvo perduotas valdyti būtent Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).
„Prisimenant diskusijas, kurios vyko prieš daugiau nei penketą metų, norisi, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos – tuomet šis unikalus istorinio ir kultūrinio paveldo objektas buvo svarstomas privatizuoti, tačiau aktyvus visuomenės dalyvavimas ir išsakytas balsas padėjo tokius planus sustabdyti. Sapiegų rūmai po rekonstrukcijos yra puiki erdvė valstybės ir visuomenės reikmėms pritaikyti, tačiau kyla rimtų abejonių dėl šiuo metu priimamų sprendimų, pavyzdžiui, kodėl rūmus perduota valdyti Šiuolaikinio meno centrui, o ne kur kas tiek finansiškai, tiek lankytojų pritraukimu pajėgesniems Lietuvos Dailės ar Lietuvos nacionaliniam muziejui?“, – klausė kreipimosi iniciatorius A. Ažubalis.
Rašte Seimo nariai priminė, kad prieš penkerius metus vykstant debatams dėl Sapiegų rūmų likimo, į šį procesą aktyviai įsitraukė ir visuomenė bei vietos bendruomenė, todėl svarbu užtikrinti, kad ir tolimesni planai, susiję su šių Lietuvos didikų rūmais ir jų pritaikymu valstybės, visuomenės ir kultūros reikmėms, būtų iš anksto komunikuojami ir paaiškinami visuomenei.
Ministrė L. Ruokytės-Jonson prašoma atsakyti į šiuos klausimus:
- Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas perduoti Sapiegų rūmus patikėjimo teise valdyti būtent ŠMC? Ar tai susiję su konkrečiais Sapiegų rūmų pritaikymo valstybės, visuomenės ir kultūros reikmėms planais? Kokie jie yra?
- Ar buvo įvertinti ŠMC, kurio metinė apyvarta tesiekia 1 mln. eurų, vadybiniai gebėjimai valdyti rūmus, kuriuos restauruojant jau investuota 8 mln. eurų lėšų?
- Kokiais Sapiegų rūmų kultūros paveldo objekto aktualizavimo planais remdamasi Kultūros ministerija skyrė ŠMC 5 mln. eurų?
- ŠMC per metus pritraukia tik apie 50 tūkst. lankytojų, kai tuo tarpu palyginimui – Lietuvos Dailės muziejų, Lietuvos nacionalinį muziejų ar Valdovų rūmus aplanko atitinkamai 345, 254 ir 230 tūkst. lankytojų. Kodėl Sapiegų rūmus valdyti perduota įstaigai, kurios gebėjimas pritraukti lankytojus yra ženkliai mažesnis nei kitų Vilniuje esančių muziejų?
- Viešojoje erdvėje pasirodę Sapiegų rūmoje svarstomi planai dėl kultūros įstaigų pertvarkų numato, kad ŠMC statusas galimai pakis iš nacionalinio į vietos. Jeigu toks planas išties bus įgyvendinamas, ar nemanote, kad Sapiegų rūmai dėl savo svarbos ir jau valstybės skirtų investicijų turėtų būti valdomi nacionalinio lygmens valdytojo?
- Kas yra ŠMC dalininkai? Ar tarp jų nėra privačių fizinių ar juridinių asmenų? Jei yra, ar Sapiegų rūmų perdavimas dalinai privatiems asmenims priklausančiais institucijai nesukurs situacijos ateityje visiškam rūmų perdavimui privatiems asmenims?
Pastebėkime,kad dabartinė Kultūros ministrė – viena iš netinkiamiausių kultūros srities politikų,kuriai lietuvių kultūra ,jos sklaida ,lietuviškas kultūros paveldas ne prie širdies.Tad, nūdienos Kultūros ministerija tapo neoliberalizmo ideologijos kultūros plotmėje įtvirtinimo epicentras,deja.
Deja, neoliberalizmas Lietuvoje kažkodėl politikoje sutampa su neolenkizmu… Tai gal visa tai pastaruoju žodžiu ir vadinkime, būtų ir konkrečiau, ir tikriau…
Regis vieni Sapiegų rūmai jau atsidūrė Lenkijos rankose, Pranciškonų bažnyčia su vienuolynu paremontavus taip pat atiduota Lenkijoje esančiam Pranciškonų ordinui. Panašu, kad tas pats laukia ir Sapiegų rūmų Antakalnyje. Taigi derėtų šiems Seimo nariams susirūpinti, kaipgi čia per valstybinės valdžios asmenis veikia tas “Lenkijos rankos mechanizmas”… Kitaip ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva taps išdalinta Lenkijai… Čia prisimintinas dar ir Mažeikių privatizavimas. Jis yra taip pat keistas, nes Mažeikių nafta valdoma ne privačių asmenų, o Lenkijos valstybės. Taigi Lenkijos valstybinis šliaužimas Lietuvon akivaizdus, ar ne laikas Seimui tam viešai pasakyti – ne… Pagaliau 1994 metų bendrumo su Lenkija sutartis. Kam ji reikalinga Lietuvai. Jos terminas baigiasi kitais metais, tad pats laikas kelti Seime klausimą, kad būtų pasinudota savo teise pranešant Lenkijai, kad Lietuva jos netęs. Kam tada atstovaujate, jeigu dėl išvardintų dalykų tylite!…
Būtent!
Gerbiami Seimo nariai, tapkite vedliais tautai ir pašalinkite ŠMC kosmopolitus iš brangios Lietuvai vietos. Sapiegų rūmai galėtų tapti Lietuvos valstybės istorijos muziejumi, o aplinkinis parkas turėtų atgauti savo šventumą — jis senovėje vadintas Visų lietuvių dievų buveine.