Pokyčiai Kaune: Nemuno krantinė pasikeis neatpažįstamai
Kauno centre, palei Nemuną einančioje krantinėje pradėti atnaujinimo darbai. Čia senas betono plokštes pakeis lygi ir ilgaamžė danga. Artimiausius kelis mėnesius pėstieji ir dviratininkai kviečiami rinktis alternatyvias trasas.
Pastarasis kartas, kuomet ši Kauno vieta buvo sulaukusi rimtesnių priežiūros darbų, buvo prieš 20 metų. Tuomet buvo naujai pakeistos visos betoninės plokštės. Tačiau kasmet per potvynius pakylant Nemuno vandens lygiui, plokštės būdavo apsemiamos. Dėl to visas Nemuno krantinės takas ilgainiui suskilinėjo ir išsikraipė.
Šiemet nutarta pašalinti visas betonines plokštes ir vietoj jų išlieti vientisą, lygų betoninį taką, kuris būtų skirtas tiek dviratininkams, tiek ir pėstiesiems. Taip pat numatytas ir šio tako apšvietimas. Jis bus integruojamas į naujus krantinės atitvarus.
Šiuo metu vyksta ardymo darbai nuo Birštono g. iki Vytauto Didžiojo bažnyčios. Vėliau bus pereita prie likusios tako dalies. Visus darbus planuojama pabaigti iki šių metų liepos mėnesio vidurio.
Šįmet Kaune jau vyksta ar yra suplanuota daugybė gatvių ir šaligatvių atnaujinimo darbų, kurie palengvins pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą mieste. Praėjusią savaitę prasidėjo Savanorių prospekto tvarkymas. Kairiojoje šios gatvės pusėje (žiūrint nuo miesto centro) tiesiamas naujas, patogus ir apšviestas 6 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Iš viso šiemet Kaune planuojama įrengti apie 20 kilometrų dviračių takų.
Susidaro vaizdas, kad Lietuvai skirti ES pinigai tik Kaunui byra ir byra, kaip iš gausybės rago… Kur jų panaudojimo statistika Lietuvoje!? Ji slepiama?… Kodėl?… Vadinasi, ne viskas šioje srityje yra skaidru. Visuomenės informavimo ir dalykų vyksmo nušvietimo misijos vykdytojos – LRT žurnalistams tai nerūpi…
Ar tik neteks prašytis, kad Kaunas Vilnių su Vilnija prisijungtų, kaip vieną savo miegrajonių?
Gal Kaunas geriau gebėtų ginti ir valstybinę kalbą, ir lituanistiką, ir viską, kas susiję su lietuvybe bei tautinės valstybės nepriklausomybe?
Gal, sakau, nesityčiotume iš skaudžiausių Lietuvai dalykų. Neliks aukščiausiuose valdžios postuose politikų kilusių iš Kauno (Kirkilų, Pranskiečių, regis ir Skvernelių ar Landsbergių, kitų, – baigsis ir lietuvybės graužimas. Apskritai Kaunas dėl nepriklausomybės atkūrimo ar lietuvybės gynimo istorijoje nėra kuo nors žymiau nusipelnęs ir tai, matyt, yra vykę ir vyksta ne atsitiktinai…
Patologiškas nevykėlis vėl sprogsta iš pavydo. 😀
O ir vėl čia tas zyzalas – kur nutupia, ten pridergia…
Tai jau taip, Kaunas eilinis Lietuvos miestas su prasta praeitimi, kuria slegia Vilniaus, Klaipėdos ir visos Lietuvos išdavystės, bet tokia patirtimi išugdyti lobistai vėl smagia ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą.
“Pastarasis kartas, kuomet ši Kauno vieta buvo sulaukusi rimtesnių priežiūros darbų, buvo prieš 20 metų.”
Bičiuli, smagu, kad mokaisi lietuvių kalbos. Atmink, kad “pastarasis kartas” mūsų kalboje yra tas kartas, apie kurį čia ir dabar šnekame, o ne tas, buvęs prieš 20 metų.