Kovo 8 dieną, Naujojo Daugėliškio mokykloje-daugiafunkciame centre vykęs renginys „Ignalinos krašto patriotai“ subūrė visas rajono mokyklas ir jaunų žmonių lūpomis prakalbo apie istoriją: Lietuvos, Ignalinos krašto ir jo rytinio pakraščio, kuriam laisve džiaugtis teko mažiausiai, tačiau jame laisva dvasia taip šviesiai ir drąsiai sklandė…
Į Lietuvos 100-mečio renginių margą juostą įaustas dar vienas gražus ir prasmingas pabuvimas, kelių kartų susitikimas, žymių krašto asmenybių prisiminimas.Buvo prisimintos iškiliausios krašto asmenybės, skambėjo senosios ir populiarios šių dienų dainos, širdį glostė tarmiška šneka perteikti pasakojimai, buvo parodyta filmuota istorinė medžiaga. Jaunimas kvietė nusilenkti ne tik garsiems, Lietuvai daug nuveikusiems ir nusipelniusiems asmenims, bet ir paprastiems žmonėms, kurie kantriai dirbo žemę, dorai auklėjo savo vaikus ir saugojo kalbą, senuosius papročius, kultūrą. Mokykla kartu su biblioteka surengė parodą „100 knygų apie Ignalinos kraštą“, pristatančią Ignalinos rajono gamtą, garsius žmones, jų kūrybą ir meninę bei mokslinę veiklą reprezentuojančias knygas, savivaldybės parengtus leidinius, nuotraukų albumus.
Didžiasalio „Ryto“ gimnazija meniškai pasakojo apie Dysnos kaime gimusį vieną iškiliausių politinių figūrų – pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės vadovą Augustiną Voldemarą. Dūkšto mokykla pateikė svarbiausius dviejų garsių kūrėjų gyvenimo ir kūrybos faktus, kalbėjo apie kompozitorių, pirmosios operos „Birutė“ autorių Miką Petrauską ir pasaulyje Lietuvą garsinusį operos solistą Kiprą Petrauską. Daugėliškiečiai pristatė pačių sukurtą filmą apie savo krašto rezistentą, tremtinį Joną Pajarską. Vidiškių gimnazija džiaugėsi, kad jų seniūnijoje, Vinciškės kaime, gimė olimpinis čempionas biatlonininkas Algimantas Šalna, kuriam sėkmė nusišypsojo 1984 metų XIV žiemos olimpinėse žaidynėse Sarajeve. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis ir treneriu dirbantis sportininkas prakalbo iš ekrano, buvo parodyta filmo apie jį ištrauka. Tarmišku pasakojimu apie Ginučių piliakalnį pradėtas profesoriaus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, žymaus geografo ir savo krašto didžio patrioto Česlovo Kudabos gyvenimo pristatymas. Apie jo darbus, žmonių atmintyje išlikusią asmenybės šviesą, žinoma, pasakojo Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos mokiniai.
Ignalinos gimnazistai dainomis ir poezija prakalbo apie Utenoje gyvenantį Ignalinos krašto sūnų ir žmonių mylimą poetą Petrą Panavą. Jis ir pats atvyko į renginį, labai juo džiaugėsi ir kaip visada, vis pajuokaudamas šmaikščiai bendravo, prisiminė vaikystę ir sakė, kad taip ilgai gyvena todėl, kad penktoje klasėje metė rūkyti. „Gimiau tais metais, kai Girmanijaj valdzian Gitleris ataja ir kai Lietuvan skrida Darius su Girėnu, ale nedaskrida. Gimiau ne suvis Lietuvaj, a lenkų ažimtam Vilniaus krašti, Švincianių apskrity, Daugėliškia valsčiuj, ūlyčiaj Vingirių, aplinkinių Pustošku šaukiamaj…“,– taip poetas tarmiškai pasakoja apie savo gimtinę. O jo kūryboje taip dažnai atsiveria Ignalinos rajono kraštovaizdžiai ir sumirga vietovardžiai: „Ulytėlė virš upės – tai Viršupis./Vingirykščiuos paskendę – Vingiriai./O tarp smilgų paklydus – Smilginiškė./O pro Paringį rangos Ringė. / O prie Lūšio prisnūdo Palūšė./Dar toliau – ir Lūšykštis, ir Dringis./Dar toliau – naujo ežero vingis,/O danguj – Laumės juosta, dringė./ Prie Ūkojo vaikystės ūkia, Prisimerkusios iš gerumo./O prie Pakaso raganos kasosi,/Raganiukėms pavydi jaunoms…“.
Renginyje dalyvavo ir buvęs Daugėliškio mokyklos mokytojas, direktorius, žinomas kraštotyrininkas Antanas Karmonas. Jis pasakojo apie šio krašto ypatingumą, turtingą istorinę praeitį ir dar neatskleistus faktus. „Kraštotyra – tai baltų dėmių lopymas istorijoje ir etninėje kultūroje, o tų dėmių dar daug…“,– sakė kraštotyrininkas ir kvietė jaunimą domėtis praeitimi, rinkti duomenis apie dar neištyrinėtą šio krašto 1939-1940 metų „tyliąją rezistenciją“ ir tautinį visuomeninį judėjimą – „Į Lietuvą“. Apie jį plačioji Lietuvos visuomenė iki šiol mažai arba ir visai nieko nežino, tačiau dar yra gyvų liudininkų, kurie gali pateikti daug vertingos medžiagos.
Meras Henrikas Šiaudinis pasidžiaugė Lietuvos 100-mečiui skirtu renginiu, kuris buvo tarsi kelionė per Lietuvos ir mūsų krašto istoriją. Ir nors istorija Ignalinos kraštui, negalėjusiam prieškariu džiaugtis laisve, buvo mažiausiai palanki, mes, kaip sakė meras, turime ypač didžiuotis, kad būtent šiame krašte reiškėsi stiprus lietuvybės, patriotiškumo judėjimas ir Lietuvai buvo išaugintos tokios didžios asmenybės. Meras apdovanojo dalyvavusias mokyklas, o direktorei Rimai Cicėnienei įteikė Naujojo Daugėliškio mokyklai-daugiafunkciam centrui skirtą padėką už patriotiškumo ugdymą ir domėjimosi savo krašto istorija skatinimą rengiant renginį „Ignalinos krašto patriotai“.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė dėkojo už galimybę prisiliesti prie savo šaknų bei dar kartą įsitikinti, kad ryčiausias Lietuvos kampelis (Didžiasalis, Tverečius) ir rajono geografinis centras Daugėliškis turi kuo didžiuotis. „Dirbkime savo kraštui gražius ir kilnius darbus“, – sakė vedėja. Renginiu ir mokyklų bendradarbiavimu džiaugėsi Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro direktorė Rimutė Šiaudinienė. Ji šventėje dalyvavusių mokyklų vadovams įteikė padėkas. Žydinčią gėlę mokyklai dovanojo ir visus su artėjančia Kovo 11-ąja sveikino seniūnas Juozas Paukštė.
Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Rima Cibulskienė renginį užbaigė padėkos žodžiais už kartu prasmingai praleistą laiką ir įteikė rankų darbo ir saldžias dovanas svečiams, mokykloms, mokytojams ir mokiniams. Renginys pradėtas Lietuvos valstybės himnu, o užbaigtas daina „Lietuva, brangi“, kuri sovietinės okupacijos metais buvo tapusi lietuvių širdžių himnu.
