Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi tris Vilniaus miesto savivaldybės vykdytų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų viešųjų pirkimų sutartis, nustatė, kad perkančioji organizacija neatsakingai ir netinkamai organizavusi pirmąjį pirkimą, sudarė sąlygas papildomų darbų pirkimams iš UAB „Infes“. Visos trys vertintos sutartys vykdytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvykdžiusi Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų su techninio darbo projekto parengimu ir projekto vykdymo priežiūra supaprastintą ribotą konkursą 2016 m. kovo 1 d. sudarė 2,078 mln. eurų vertės sutartį su ūkio subjektų grupe UAB „Infes“, UAB „Ekstra statyba“, UAB „Pamario restauratorius“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „Infes“. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad ši sutartis nuo 2017 m. kovo 6 d. vykdoma be sutarties galiojimo užtikrinimo, o sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi ne taip, kaip numatyta sutartyje: techninio darbo projekto parengimo terminas faktiškai pratęstas, už projektavimo paslaugas buvo sumokėta dalimis (nors tai nebuvo numatyta sutartyje) ir anksčiau nei darbai buvo faktiškai atlikti. Taip pat Tarnyba nustatė, kad rangovas į darbų atlikimą įtraukė pasiūlyme nenurodytus subrangovus.
Sutarties vykdymo metu, buvo priimtas sprendimas stabdyti darbus ir dalį požeminių komunikacijų pirkti papildomai. UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ įvykdžius mažos vertės pirkimą apklausos būdu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 17 d. sudarė antrą beveik 31 tūkst. eurų vertės sutartį su UAB „Infes“ dėl Lukiškių aikštės elektros apšvietimo kabelių klojimo darbų vykdymo. Tarnyba nustatė, kad, vykdant antrąją sutartį, rangovas savo civilinės atsakomybės draudimą pateikė pavėlavęs keturis mėnesius, darbų atlikimo pradžią taip pat nukėlė keturis mėnesius, taip buvo pažeistos sutarties nuostatos.
Vėliau UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ įvykdžius dar vieną papildomų darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, buvo nupirkta didžioji dalis požeminių komunikacijų įrengimo darbų už 496 tūkst. eurų. 2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su pirmojo konkurso laimėtoja, ūkio subjektų grupe, atstovaujama tos pačios UAB „Infes“. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad šių darbų poreikis atsirado ne dėl nenumatytų aplinkybių, o pirkimo vykdytojas, vykdydamas pirmąjį pirkimą, pats sukūrė situaciją, kuri įtakojo papildomų darbų pirkimą iš rangovo, su kuriuo sudaryta pagrindinė sutartis. Taip buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas.
„Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų pirkimui tinkamai nepasiruošta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepaisant eilės anksčiau vykusių projektų konkursų, neturėjo aiškios vizijos, kaip Lukiškių aikštė turėtų atrodyti. Pirmojo aikštės darbų pirkimo dokumentuose buvo nurodyti tik preliminarūs dangų bei kai kurių kitų paviršiaus darbų kiekiai. Nežinia sąmoningai, ar ne į pirkimo objektą neįtraukti požeminių komunikacijų įrengimo darbai, nors tą buvo privalu numatyti. Iki pirkimo paskelbimo buvo gautos inžinerines komunikacijas administruojančių įmonių prisijungimo sąlygos, todėl jau buvo aiškus prisijungimo prie centrinių inžinerinių komunikacijų poreikis.
UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ specialistai rengė pirkimo dokumentus, vykdė Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų techninę priežiūrą, tad tikrai matė visumą ir privalėjo įvertinti visų darbų poreikį dar prieš organizuojant supaprastintą ribotą konkursą. Netinkamai apibrėžus pirkimo objektą, vėliau ta pati UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ inicijavo papildomų darbų pirkimus. Keista, kad paskelbus pirmąjį pirkimą nebuvo gauta kitų tiekėjų skundų, jog perkama tik dalis darbų, nors akivaizdu, kad papildomų darbų pirkimas buvo iš anksto užprogramuotas.“ – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė.
Gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba kreipsis į teismą.
Perkančiosios organizacijos paviešintos sutartys.
viską išardyti ir išvežti sudėti rezervui, o paskui laukti, kol bus kalnelis…
Ir kuris dabar sudėtingesnis sprendimas
– ar “Kas bus naujasis Vilniaus meras ?” (faktas kaip karštas Ferdinando “blynas”)
– ar “Kur gi Vilniuje rasis Vytis (jo aikštė, kalnas, slėnis, šlaitas…), kur ?”
Mat gerb. Jurgi, teks Gedimino prospektą tuo lanku aplink Aukų memorialą aplenkinėt, atitolint
visą gatvę NUO JAU ESAMO, ir carų savivalę (po 1864 m. Vilnių išdarkius švaistant gatvynų būdomis),
jos padarinius nuo XIX a. kiek aptvarkius tuo, jungt su Tautos Vėlių (Pamėnų, o kam net “paminkių”)
kalvos erdve. Vilnius turi klestėt, ir Vilniuje gyvenimas virt deramai, jau prie naujos aplinkos, naujų sąlygų buvusiai Lukiškių rinkos aikštei n a u j a i atgaunant visos Lietuvos Laisvės kovų žymenis, su esama Aukų atminties ir pagerbimo aplinka, lanku sietina su Aukų g. ir sparnuose atokiau atsiduriančiais Teismų (buv. KGB) bei Menų Akademijos statiniais.
O koks mūsų Tautos Laisvės kovų atminties, bei žuvusiųjų pagarbos monumentas iškils, tai jau priklausys nuo mūsų pačių. Ar naujas Meras “inicijuos” kaip jau rašyta – deramą dviaukštę požeminę autobusų “centralę”, ar ryšis galimai “piramidei” – aistrų gesyklai didžioj daly buv. Lukiškių rinkos, bet jomarkinių cirko palapinių statyt tikiuosi nereikės …
“cirkas’ išvažiavo,
ir ši prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros skyriaus
vyriausiosios specialistės Linos Nariūnienės žinia
būtent apie tai.
Negi žiopliui-(keistuoliui ne keistuoliui), jau buvusiam merui R. Šimašiui dar teismų reiks
(ir visiško Liberalų sąjūdžio uždarymo tuo)? Na, čia Lietuva, dar posovietmetis su
tokiom niekšystėm, kaip V.Kavaliausko “Vyčio užmačios” (pasigamintojo), drįstant visos
Lietuvos, mūsų Tautos ženklą-žymenį taip ponaiviai genzbigeliškai-burokiškai apvalkioti
gerb. Jurgi. Taigi, šis drąstiškas “vytiškai negarbus” pasitampymas viešiau (kavaliauskiškai
genzbigeliškai burokiškas) ir Lukiškių ervę apvalė, ir esamus AUKŲ, bei būsimus LAISVĖS
memorialus deramai ir garbingai bent n a u j a i išrinktasis meras galės su v i s u o m e n e
užpildyti.
Todėl svarbu – surast “Kur gali būti vieta sostinėje VYČIO žymens g a l i a s atliepianti”.
Nes pati žina, – Žodis žinios …a t l i e p t i, kaip ir a t l i e p i m a s, neša mums savimi visa
(15-oji, paskutinioji reikšmė; ar atliepimo 5-oji ir 11-oji itin aiškiai tą visa atsakys žr.LKŽ).
O visų geriausias dienos atradimas, tai Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ), iš Jurgio Šlapelio “Lietuvių ir rusų kalbų žodyno” atmintin patekęs Žodis-sąvoka A T L I E P A S – puiki, primiršta ir siekianti iš gilumų, kalbos tautinės sąmonės klodų
reikšmė – svetimžodį “рефлекс” iš apyvartos išiminėt padėsianti:
“Mintis yra savaimingas gyvybinių vyksmų refleksas, arba atliepas”.
Lygiai kaip vangiai naudojamės savakalbiu žodžiu t a r n u o t i, tarnuotis (švartuotis “užsimesdami”)
“Ties Prienais pasitarnúosim” (nuo Druskininkų išplaukdami tarė)
“Norėjau įtarnúot [sielį] po Prienais, bet pirmutinis neįtarnãvo, tai ir mes turėjom toliau plaukt..”
“Ties Skirsnemune patarnúota šįmet daug trioptų” (taip ir norisi vargšus sielininkus užjaust, praplaukus…)
“Tą garsą ir šlovę kaimui pelnė patogus sieliams prisitarnuoti krantas” …o žemačiuojant uostamiesty taip išgirst
senąjį ” tarniuokis ! ” išgirst (po 1923 m. Klaipėdos sukilimo) norisi.
Su jūros krantų atgavimo 95-mečiu pasveikinant!
(visų šių apkãbintų ištraukų dėlionę rasi LKŽ).
Todėl tiek svabu savą žodį turėt,
ir vartot (nepažeistą, kaip mero čia)
ATLIEPU už “refleksą”, TARNUOTE už “švartuotę” ir visus kt. 🙂