Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje.
Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktoriusITER, kuris vadinamas sudėtingiausiu mokslo projektu pasaulio istorijoje. Šio reaktoriaus kūrimas yra labai brangus, tačiau, ITER organizacijos teigimu, jis būtinas – tiek dėl sparčiai senkančių pasaulio energijos išteklių atsargų, tiek dėl būtinybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Pagal ITER organizacijos darbų planą, reaktoriui pradėjus veikti 2025-aisiais, po to reikės dar maždaug 10 metų, kad ITER galėtų pademonstruoti, jog taip galima išgauti daugiau energijos, negu jos išnaudoja pats eksperimentas ir kad tuo pačiu metu galima saugiai ir efektyviai iš ličio pagaminti tritį – termobranduolinės sintezės kurą. Po to turėtų sekti prototipinio reaktoriaus statyba, pramonės įsiliejimas ir palaikymas… Kelias tolimas, bet nuspėjamai didėjantis energijos poreikis turėtų leisti eiti iki galutinio tikslo“, – paaiškino D. Ridikas, vadovaujantis TATENA Branduolinio mokslo ir pritaikymų departamento Fizikos padaliniui.
D. Ridikas pastaruosius dvidešimt metų dirba aukščiausio lygio mokslo institucijose užsienyje, tokiose kaip nacionalinė GANIL laboratorija (Grand Accélérateur National d’Ions Lourds) ir Atominės energetikos departamentas (Commissariat à l’énergie atomique et aux énergies alternatives – CEA) Prancūzijoje. Nuo 2008-ųjų jis dirba Tarptautinėje atominės energijos agentūroje Austrijoje. Šios organizacijos pagrindinis tikslas – taikus atominės energijos naudojimas ir užtikrinimas, kad ji nėra naudojama kariniams tikslams.
„Didžiausias iššūkis yra rasti laiko viską nudirbti, neužmirštant šeimos (auginame du sūnus ir dukrą) ir savęs paties. Tačiau labai padeda motyvacija, noras padėti kitiems, perduoti žinias ir pagelbėti įdiegti technologijas į mažiau išsivysčiusias šalis. Kita vertus, daug metų dirbant vienoje srityje ar darbovietėje gali būti sunkiau išlikti išradingu, tampa sunkiau atsiskleisti, jautiesi išsisėmęs ir netgi mažiau naudingas – tuomet imi galvoti, kad kitoje vietoje galėtum nuveikti daugiau, semtis patirties iš kitų. Todėl su laiku vis judėjau iš vieno universiteto ir darbovietės į kitą“, – darbo iššūkius atskleidžia mokslininkas.
Danas Ridikas savo išsilavinimą įgijo studijuodamas įvairiuose Prancūzijos, Norvegijos, Vengrijos, Lietuvos universitetuose – jo teigimu, tiksliųjų mokslų studijos mūsų šalyje yra panašaus lygmens, kaip ir užsienyje. Prieš dvidešimt metų, kai fizikas studijavo Lietuvoje, didesnių skirtumų buvo galima įžvelgti tik laboratorijų įrengime ir praktinių darbų svarboje, tačiau šiandien šioje srityje Lietuva irgi jau lygiuojasi į Vakarų Europos standartus, ypač nuo tada, kai tapo prieinami Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
„Fizikos bakalauro studijos Vytauto Didžiojo universitete suteikė gan solidų pagrindą, kurį toliau stiprinau užsienyje – padėjo įsilieti į fizikos magistrantūros studijas Norvegijoje be didesnių sunkumų. Pirmieji metai universitete turėtų išlikti kertiniai, suteikti pamatus tolesnėms studijoms, išvystyti logišką ir savarankišką studijų metodiką, rimtą požiūrį į darbą ir atsakingumą – aš taip pat nuo teorijos prie savarankiško mąstymo ir praktikos perėjau tik magistrantūroje“, – studijų metus prisiminė TATENA darbuotojas.
2016 metais D. Ridikui TATENA įteikė išskirtinį apdovanojimą „Superior Achievement Award“ už efektyvų veiklos planavimą ir įgyvendinimą mokslinių tyrimų reaktorių srityje.
‘… tiek dėl būtinybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.’
Sakinys iš šiltnamio tikybos.