R. Garuolis. Sveikatos apsaugos ministerija leido sunaikinti milijoninės vertės turtą (nuotraukos, video)

Iš darbo bus atleisti apie 50 šios gydymo įstaigos darbuotojų bei 20 prie jos esančios mokyklos darbuotojų.Uždarius šias įstaigas darbo neteks dar apie 15 darbuotojų, kurie jas aptarnavo. Žinant, kad šiuometu yra uždaromi Valkininkų globos namai „Spengla“, tai bus demografinė nelaimė Valkinininkams ir  jo apylinkių gyventojams, nes susirasti darbo Varėnos rajone yra sunku.

Vilniaus Santaros klinikų vadovai dėl to nemato didelės bėdos ir žadėdami apmokėti kelionės išlaidas siūlo slaugytojoms iš Valkininkų važiuoti dirbti į Vilniaus Santaros klinikas, tačiau daliai jų siūlydami darbą ne pilnu, kaip Valkininkuose, o tik 0.75 etatu. Bet jau žinoma, kad Vilniaus Santaros klinikose dirbančioms slaugytojoms iš kitų miestų paprastai kelionės išlaidos apmokamos tik pirmuosius kelis mėnesius, o vėliau be didelių aiškinimų jų apmokėjimas nutraukiamas.

Tačiau ir tokią galimybę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis, kuriam pavaldi Valkininkų „Pušelė“, susitikime su jos darbuotojais pažadėjo ne visoms, vienai vyresnei slaugytojai tiesiai pasakė, kad vyresnės nei 60 metų slaugytojos jiems nereikalingos.

Kelionė viešuoju transportu į Vilniaus Santaros klinikas iš Valkininkų ir atgal kainuoja ne mažiau 10 eurų ir trunka dvi valandas tik į vieną pusę. Taigi, darbuotojos turėtų kiekvieną dieną kelionei į darbą skirti keturias valanda. Valytojoms buvo siūloma dirbti puse etato už 180 eurų per mėnesį ir važiuoti dirbti už savo sąskaitą!

Dar sunkiau susirasti darbą mokytojams, nes jų darbas nutraukiamas mokslo metų viduryje, nepaisant to, kad po Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vasaros viduryje piketo prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir susitikus su jos viceministrais ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės direktoriumi J. Raistenskiu, kuriam pavaldi Valkininkų „Pušelė“, buvo pažadėta, kad ji nebus uždaryta iki 2018 m. vasaros t. y.  pasibaigus mokslo metams.

Kadangi jau yra pasirašyta Lietuvos medicijos darbuotojų šakos kolektyvinė darbo sutartis, naujasis Darbo kodeksas slaugėms ir kitoms sveikatos priežiūros darbuotojoms negalios ir jos priklausomai nuo darbo stažo gaus nuo 2 iki 6 mėnesių išeitines išmokas. Tačiau mokytojos pagal naująjį Darbo kodeksą, nepriklausomai nuo darbo stažo, gaus ne daugiau nei 2 mėnesių išeitines išmokas, o vėliau tiek vieni, tiek kiti 9 mėnesius turės teisę gauti bedarbio pašalpas, kurių dydis priklauso nuo gauto atlyginimo.

Pietų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Arūnas Lekavičius viename renginyje susitikęs su Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Egle Radišauskiene paprašė jos surengti bendrą Socialinės ir darbo apsaugos bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovų susitikimą, kad būtų aptartos priemonės, kaip išvengti skaudžių šios „optimizacijos“ pasekmių, bet, nepaisant viceministrės pažado, toks susitikimas neįvyko.

Susitikimuose su Valkininkų „Pušelės“ darbuotojais J. Raistenskis yra šokiravęs jos darbuotojus tokiais pasakymais, kad valkininkiečiai dar gerai gyvena, nes jis „nematė čia nei vieno „Žigulio“, o kadangi pats yra kilęs iš Didžiasalio, nemato nieko baisaus, jeigu Valkininkai taptų „Antruoju Didžiasaliu“. 

Nors vienas iš Vilniaus Santaros klinikų vadovų ir Valkininkų „Pušelės“ uždarymo propaguotojas J. Raistenskis savo pirmuosiuose susitikimuose su jos darbuotojais prisiekinėjo, kad po uždarymo Valkininkų „Pušelė“ bus saugoma nuo išgrobstymo, laukiant naujų investuotojų, tačiau dabar išaiškėjo, kad Vilniaus Santaros klinikos perduoda jai priklausančias Valkininkų „Pušelės“ patalpas Turto fondui, kuris ne tik neketina skirti nei euro šių patalpų apsaugai, bet net ruošiasi žiemai išvis išjungti šildymą, taip iš esmės sunaikinandamas visiškai atnaujintą ir puikiai prižiūrėtą pastatų kompleksą.

Kyla klausimas, kaip tuomet bus išsaugota į Kultūros vertybių registrą įtraukta garsių menininkų Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės 1969 -1972 m. sukurta freska, puošusi  vieną iš Valkininkų „Pušelės“ koridorių. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus Santaros klinikų vadovai prieš uždarant Valkininkų „Pušelę“ aiškino, kad jai niekas negresia, nes naujieji savininkai turės ją toliau saugoti ir puoselėti. Tačiau neseniai valkininkiečius pasiekė žinia, kad ši fresta, tapusi miestelio pasididžiavimu, jau pasmerkta sunaikinimui, nes valstybinės institucijos ketina vietoje planuoto restauravimo, kuriam buvo skirta apie 30 000 eurų, ją „perkelti į skaitmeninę erdvę“. Tai būtų tas pat, jeigu Gedimino kalnui būtų leista nugriūti, nes valstybinės institucijos jį jau „perkėlė į skaitmeninę erdvę“.

Valkininkų „Pušelės“ darbuotojams, daugelį metų joje dirbusiems ir puosėlėjusiems šias patalpas bei jų aplinką, skaudu girdėti vietinių „mėlynanosių“ kalbas apie tai, kaip jie ruošiasi iš karto po „Valkininkų pušelės“ uždarymo ją plėšti, išimti naujus plastikinius langus, santechniką, apdailos medžiagas.

Valkininkiečiai puikiai žino dalies Valkininkų „Pušelės“ patalpų, kurios po Nepriklausomybės buvo perduotos apskričiai, o vėliau Turto fondui, likimą. Šiuos nesaugomus, nusiaubtus ir iki šiol Turto fondui priklausančius pastatus-vaiduoklius be langų miestelio gyventojai jau seniai reikalauja nugriauti, nes jie kelią pavojų ten bandančių landžioti vaikų saugumui.

1969 m. Valkininkuose buvo įsteigta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. Nepriklausomybės metais ji buvo daug kartų pertvarkyta ir pervadinta, o 2011 m. viduryje galutinai neteko juridinio asmens statuso ir tapo Vaikų ligoninės Všį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro Vaikų pulmonologijos skyriumi Valkininkų „Pušelė“. Iki tol pelningai veikusi gydymo įstaiga staiga, pasak naujų šeimininkų Vilniuje, tapo nuostolinga, todėl buvo pradėta planuoti ją sunaikinti. 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus Santaros klinikos nusprendė „optimizuotis“ t. y. uždaryti savo padalinį Valkininkų „Pušelę“, gegužės pradžioje apie tai pranešė darbuotojams.

Birželio 12 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, surengė prie Sveikatos apsaugos ministerijos piketą, reikalaudami, kad nebūtų naikinamos jų darbo vietos ir būtų paaiškintos tokių keistų ketinimų priežastys. Susitikime, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ir Vilniaus Santaros klinikų atstovai buvo pažadėta neuždaryti Valkininkų „Pušelės“ bent iki 2018 m. vidurio kol pasibaigs mokslo metai.

Deja, jau 2017 m. rugpjūčio pabaigoje visi darbuotojai gavo pranešimus, kad gruodžio 29 d. jie visi bus atleisti iš darbo.

Darbuotojai iki šiol negali suprasti, kaip iki tol pelningai veikusi jų įstaiga vos jos valdymą perėmus Vilniaus Santaros klinikoms tapo nuostolinga, nors iš esmės nesumažėjo nei besigydančių, nei kiekvieno paciento gydymui ir reabilitacijai skiriamų Ligonių kasos lėšų.

Juozas Raistenskis net bando supriešinti vienus darbuotojus su kitais, pareiškdamas, kad Valkininkų “Pušelė” per metus Vilniaus Santaros klinikoms neša 160 000 eurų nuostolių, todėl esą neįmanoma pakelti atlyginimų kitiem gydytojams ir slaugytojoms, nors neseniai yra viešai paskelbta, kad Vilniaus Santaros klinikos per metus uždirbo 3.5 mln. eurų pelno!

Patikrinti ar jie dirba nuostolingai darbuotojai negalėjo, nes visa buhalterinė apskaita jau buvo perkelta tvarkyti į Vilnių, o pilnai su ja susipažinti Valkininkų skyriaus darbuotojams nesuteikdavo galimybės.

Įdomu, kad panašiai, apkaltinus nepelningumu buvo uždaryta Šiaulių apskrities Šaukėnų psichiatrinė ligoninė. Nors jos darbuotojai ir išreikalavo atlikti auditą, kuris parodė, kad ligoninė veikia pelniningai ir gerai, tai jos neišgelbėjo, nes šiai įstaigai paprasčiausiai buvo atsakyta išduoti licenziją teikti gydymo paslaugas.

Valkininkų „Pušelės“ uždarymą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus Santaros klinikų atsakingi atstovai aiškino gana keistais darbuotojams argumentais. Juozas Raistenskis, prisipažinęs, kad nėra tuberkuliozės gydymo specialistas, pareiškė, kad vaikų Lietuvoje mažėja, todėl reikia mažinti ir vaikų gydymo įstaigas, nors statistika rodo, kad atvira tuberkuliozės sergančių vaikų t. y. tų, kurie gali užkrėsti, per pastaruosius trejus metus padaugėjo dvigubai.

Vieša paslaptis tarp medikų yra tai, kad Lietuvai stojant į ES buvo slepiamas tikrasis sergamumo tuberkulioze mastas, nes pagal tarptautinius reikalavimus jis buvo pasiekęs epidemijos lygį ir būtų buvęs Lietuvai kliūtimi stojant į ES.

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus Santaros klinikų atstovai bando aiškinti, kad dabartinis tuberkuliozės gydymas Lietuvoje yra pasenęs ir panaudoja labai jautrią poveikio politikams  priemonę, vadindami jį sovietiniu bei siūlydami kitų šalių pavyzdžius, nors jų gyvenimo sąlygos ir sergamumumas tuberkulioze labai skiriasi nuo Lietuvos.

Bandoma kaip geresnį gydymo būdą siūlyti ne „atskirti vaikus nuo šeimos“, o leisti  tėvams juos nuolat vežioti į vietines ligonines, kur bus įrengti Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) kabinetai, kuriuose specialiai tam apmokyti vietiniai gydytojai sugirdytų vaikams vaistus, o atvira tuberkuliozės forma sergančius vaikusgydyti Santaros klinikose Vilniuje, kur oras yra daug prastesnis, nei pušynų apsuptuose Valkininkuose.

Tačiau DOTS kabinetus Lietuvoje planuojama pabaigti įrengti tik 2020 m., o Valkininkų „Pušelė“, kurioje jie būtų gydomi, naikinama skubos tvarka. Kur po jos uždarymo bus gydomi tuberkulioze sergantys ligoniai? Kyla pavojus, kad po tokių „optimizacijų“ tuberkuliozė tik dar plačiau išplis Lietuvoje. 

Dalis sergančių tuberkulioze vaikų yra iš asocialių šeimų, kuriose dėl nepakankamos mitybos ir higieninių sąlygų vaikai lengvai suserga. Sunku tikėtis, kad asocialių šeimų tėvai reguliariai vežiotų savo vaikus į ligoninę girdyti jiems vaistus. Pavėluoti sugirdžius vaistus tuberkuliozės bakterijos įgauna atsparumą antibiotikams, o toks ligonis tampa ypač pavojingos tuberkuliozės formos platintoju.

Kai Valkininkų „Pušelės“ darbuotojai pasakodavo, kad vaikai iš asocialių šeimų atsigauna ne tik nuo sveiko pušynų oro, kurio nėra Vilniuje, kuriame ketinama juos ateityje gydyti, bet ir nuo pilnavertės mitybos, kurios negauna namuose, kad dažnai vaikai nenori išvykti iš sanatorijos, kurioje veikia ne tik mokykla, bet kur jie įgauna ir socialinius įgūdžius, kurių negautų savo šeimose, pavyzdžiui plauti rankas prieš valgį, valgyti šakute ir pn., Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus Santaros klinikų atstovai atkirsdavo, kad jų darbas yra tik teikti gydymo, o ne socialines paslaugas, nors šiuo atveju jos susijusios.

Varėnos meras sakė, kad Valkininkų „Pušelės“ uždarymas, padidins nedarbą rajone, kuris ir dabar yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, savivaldybė ne tik neteks dalies įplaukų į biudžetą, bet ir turės papildomų išlaidų, susijusių su socialine parama. Net šildymo kainos, uždarius šią vaikų gydymo įstaigą ir prie jos esančią mokyklą, Valkininkų gyventojams išaugs.

Todėl rajono valdžia siekia nors kažkokiu būdu išsaugoti dar sveikus Valkininkų „Pušelės“ pastatus kol atsiras investuotojas, kuris galėtų panaudoti jas sveikatinimo ar senų žmonių globos įstaigai įkurti. Algis Kašėta papasakojo, kad daug kartų bandė kalbėtis su atsakingais Sveikatos apsaugos ministerjos atstovais, kad Varėnos savivaldybė galėtų už simbolinę nuomą perimti Valkininkų „Pušelės“ pastatus ir užtikrinti jų apsaugą bei šildymą kol atsiras investuotojas. Rajono taryba jau nubalsavo už sąlygas, kokiomis turėtų dirbti naujasis investuotojas. Meras minėjo apie vieną investuotoją, kuris panašu, kad norėtų ten steigti senelių priežiūros namus. Varėnos meras Algis Kašėta atskleidė, pajutęs, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų nuomonė dėl patalpų nuomos Varėnos savivaldybei keičiasi, o vienas jos atstovas neoficialiai net tam pritarė, tačiau kol kas nėra jokio oficialaus rašto, kad Valkininkų „Pušelė“ bus išnuomota Varėnos savivaldybei.

Tačiau kol kas darbuotojai, nesuprasdami kodėl reikėjo uždaryti už didžiulius ES pinigus šiuolaikiškai renovuotą, puikią gydymo aparatūrą ir baldus turinčiąs bei darbuotojų su meile išpuosėlėtą gydymo įstaigą, skaudama širdimi išveža baldus ir gydymo aparatūrą į kitus Vilniaus Santaros klinikų padalinius ir keikia, kaip jie sako, Vilniaus „Santariškių daktarų mafiją“, kuri valdo Sveikatos apsaugos ministeriją. Jų nuomone, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė supainiojo viešus ir privačius interesus, nes turėjo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo dėl Valkininkų „Pušelės”, kadangi pati anksčiau dirbo Vilniaus Santaros klinikose.

Valkininkų „Pušelės“ pasididžiavimas ir arčiausiai Lietuvoje prie Vilniaus esantis Druskos kambarys, kuriame kvėpuojama druskos prisotintu oru, bus išvežtas į Druskininkus, dar 60 km. toliau nuo Vilniaus. Taip darbuotojai ir nesuprato, kodėl Viniaus Santaros klinikoms tapus šios įstaigos šeimininkais, buvo iš karto uždrausta teikti mokamas gydymo paslaugas privatiems asmenims iki tol dažnai atvykdavusiems net iš Vilniaus, nors Valkininkų „Pušelė” buvo kaltinama nuostolingumu.

Kas liks,  bus  ne parduota iš varžytinių, o bus sunaikinta, „vadovaujantis racionalumu“, kaip buvo parašyta Vilniaus Santaros klinikų nurodymuose, nes, pasirodo, nuo balandžio 20 d., kai buvo priimtas sprendimas uždaryti Valkininkų „Pušelę“, buvo per mažai laiko parengti varžytinių konkursą.

Ar bus sunaikinti tik likę baldai ir ar už didelio masto valstybinio turto sunaikinimą atsakingi asmenys stos prieš teismą, parodys laikas.