Spalio 25 d., trečiadienį, 15 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui paminėti.
Minėjime kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris taip pat perskaitys Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą renginio dalyviams, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, 2007–2010 m. Lenkijos Seimo Maršalka, 2010–2015 m. ėjęs Lenkijos Respublikos Prezidento pareigas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru (Tudor Pantiru), Lenkijos Respublikos Senato Teisėkūros komisijos pirmininko pavaduotojas Zbignevas Cichonas (Zbigniew CichoD), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2017 metų egzamino nugalėtoja Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinė Diana Naudžiūtė.
Prieš iškilmingą minėjimą 14.15 val. Vitražo galerijoje bus atverta paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“. Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas.
Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.
https://youtu.be/E6SNIKh40fg
Dėmesio,
Lietuvos gynėjams, tikroji konstitucija buvo bei yra tik pirminio pavidalo, priimta 1992.10.25. Kai Vytautas Landsbergis pasirašė antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, bei kai Lietuvos Respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo, tai bet kokie konstitucijos straipsnių keitimai Seime yra niekiniai. Lietuvos gynėjų tvirta nuostata – kelių partijų l. klastingi politikai neteisėtai pasisavino įstatymų kūrybos galias, įstatymų vykdymo (vyriausybines) galias.
Lietuvos gynėjams yra galiojantis tik toks konstitucijos
47 straipsnis
Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Visas tikrosios kontitucijos tekstas yra va čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA
Metinių proga turėjome galimybės gėrėtis p. Pavilionio pasisakymu 11 val. LRT laidoje …
Pasakojo maždaug apie tai, kaip bris į kožną varganą bakūžę (nes kiti tik priėmimuose šampaną geria, o jis paprastas, jis kiekvieną paprastą žmogų supranta). Bris į purvabridžius įsispyręs ir kiekvienam atskirai „įaiškins”, kad svarbiausia, ko trūksta Lietuvoje, tai dvigubos pilietybės.
Ji, ir tik ji išspręs visas šalies problemas. Nes… imtis to esminio, ką privalėtų dėl šalies gerovės padaryti politikai, politikai taip ir neišmoko… Matyt, ne ten braidė. O jis bris ir aiškins, kaip tai bus gerai, kai sukrypusių bakūžių vaikai galės turėti dvi pilietybes. Nes ta viena… Ė… Na, bet kur dėsies, kad kitos neturi….
Nes jis tai žino, kaip svetur gerai, jis ir jo vaikai turi galimybę važinėti po pasaulį, ir jam taip gera, tai SAVO vaikams nori dar geriau padaryti. Ir dar nori tuo geru ir su tais, kiaurom sienom grytelėse gyvenančiais, pasidalyti… (Kad kas interesų konflikto neįžvelgtų ? ? )
Ne tuo rūpinies, mielas, lyg balionėlis už biudžeto pinigus po pasaulį plasnojantis pone!
Rūpinkis, tamsta, ne kaip sudaryti kuo palankiausias sąlygas skurdžiausiais šalies žmonėmis nusikratyti ir kitai valstybei permesti rūpestį dėl jų,
bet rūpinkis, tamsta, kad KIEKVIENAS mūsų mažos šalies vaikas augtų ČIA šiltuose namuose, sotus, sveikas, išmokslintas, įgijęs profesiją; kad uždirbtų tiek, kad irgi galėtų sau leisti smagiai pavažinėti po pasaulį, o ne su ašarom akyse važiuoti svetur duonos ir pastogę uždirbti!
Kai mūsų žmonės svetur važiuos tik trumpam – pasimokyti kitų patirties, pakeliauti, studijuoti – ir skubės kuo greičiau atgal, kad savo kraštą padėtų ant kojų kelti, tada nė klausimų tokių nekils. Ir netrukdys esama Konstitucija, nes dvigubos pilietybės atvejų prireiks iš tiesų nedaug, kaip joje ir parašyta! Na, o mergelėms, svečiose šalelėse martelėmis patapusioms, puikiai tarnaus dvikalbis pasas, kuriame bus ir iš vyro gautoji originali jo pavardė.
Lygioje vietoje burbulą pučiate ponios ir ponai. Dar ir skaičiais pasiremdami. Esą, tų pilietybių lyg ir nedaug būtų. Bet, jei nesutiksite, tai… neteksite 50 tūkst. piliečių.
Jei jau paverčiame žmones ir jų jausmus statistikos vienetais, tai yra (bent jau tikimės ) 50 tūkst. saugiai ir sočiai gyvenančių, nelyginamai geresnes socialines garantijas ten gausiančių žmonių. O kiek lieka čia tų, kas pasiryžę bet kokiom aplinkybėm net ir esamomis sąlygomis, kai ir miesto transporto bilietas yra prabanga, ir namuose vėsu ar šalta – bet kokiomis išsaugoti šią žemės pėdą? Deja, neturėdami garantijų, nes net ir Seime ne visais pasitikėti gali…
Priminsiu – Konstituciją, tokią, kaip ji yra, patvirtinome tada, kai buvome euforijos apimti. Jaunesni, mažiau matę, buvome kupini pasitikėjimo ateitimi, nes Rusija pabudo, jos demokratai mus remia. Lenkija taip pat jau šiuolaikinė šalis, ir labai džiaugiasi mūsų nepriklausomybe… Žodžiu, einame tiesiai į Rojų, mums niekas negresia…
Ar šiandien galima lygiai taip pasitikėti savimi, kad atsisakytume visų „saugos diržų”???
Žinoma, artėja prezidento rinkimai ir t.t…. Reikia tik populiaraus šūkio. Juk toks šansas…
O taip tikėjausi, kad šis vyras vertas mūsų šalies Seimo, kad jau kita karta ateina…
Deja, Mozė teisus buvo. Duokdie, kad bent po 40 metų akis prasikrapštytume, kad bent tada nedrįs parlamentarai menkinamai kalbėti apie tuos, kas stabdo „problemos sprendimo” imitatorius, neliks Seime tokių, kas šiais laikais darbą jame visą kadenciją trunkančiu partijų rietenų šou paverčia…