Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pavojingųjų atliekų „antrasis gyvenimas“

www.alkas.lt
2017-07-26 07:00:17
0
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Kiekvienas vairuojantis automobilį, naudojasi serviso paslaugomis. O ar susimąsto koks tolimesnis senų, nusidėvėjusių automobilių detalių likimas? Kur iškeliauja ir kuo virsta senos padangos, alyva, akumuliatoriai, filtrai ar plastiko atliekos?

Nebenaudingos, atitarnavusios medžiagos, atliekos, šiukšlės – tokie „epitetai“, taikomi panaudotoms ir jau nebetinkamoms naudoti transporto priemonių dalims, nedaug tepasako apie jų naująsias galimybes. Tačiau beveik visoms surūšiuotoms ir tinkamai apdorotoms atliekoms uždegama „žalia šviesa“ dar kartą prisikelti – specialiose gamyklose jos perdirbamos ir galiausiai paverčiamos nauju tinkamu naudoti gaminiu. Nuolat ratu besisukantis ciklas nesustoja, o automobilių atliekų tarša aplinkai tampa minimali.

Lietuvoje neperdirbama

„Autogamintojų ir importuotojų asociacijos“ direktorė Rita Zdanevičienė pasakoja, kad Lietuvoje automobilių atliekos yra surenkamos, rūšiuojamos, atskiriamos jų sudedamosios dalys, kartais smulkinamos dėl mažesnių transportavimo kaštų. Tolimesnis etapas, kai atlieka perdirbama, jai galiausiai virstant nauju produktu, Lietuvoje – greičiau išimtis nei taisyklė. Pavyzdžiui, šiai išimčiai priklauso Lietuvos gamintojai, kurie iš elektrolitų, sudedamosios akumuliatorių dalies, ėmė gaminti chemines trąšas. Vis tik lygiuotis į panašias perdirbimo technologijas kiti gamintojai neskuba. Kol kas beveik visos kitos atliekos iškeliauja į užsienį. Technologijos investicija – brangi, o Lietuvos rinka – per maža, taigi, dalį atliekų tektų įsivežti iš kitų šalių.

Iš seno produkto – į naują

Pagrindinės sukaupiamos transporto priemonių atliekos: alyva, akumuliatoriai, alyvos, kuro bei oro filtrai, amortizatoriai, padangos, įvairūs plastikai. Anot R. Zdanevičienės, dažniausias jų panaudojimas – pritaikius tam tikrą technologiją vėl išgaunamas pirminis produktas. Iš alyvos vėl galima gauti tos pačios paskirties alyvą, iš akumuliatorių plastiko dalies vėl gaminami akumuliatoriai, iš nudėvėtų amortizatorių metalo – amortizatoriai ir t.t.

Tačiau yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, didžioji dalis alyvos, kuri surenkama ir rūšiuojama Lietuvoje, vėliau eksportuojama į alyvos perdirbimo gamyklas užsienyje, išties yra perdirbama į bazinę alyvą, ją atitinkamai papildžius tam tikrais priedais. O štai prastesnės kokybės alyva virsta alternatyviu skystu kuru, kuris dažniausiai naudojamas laivų ar elektros pramonėje. Šis kuras yra šiek tiek pigesnis nei gautas iš pirminės naftos.

Nėra ir vienintelio akumuliatorių perdirbimo būdo, nes prieš transportuojant jis išskaidomas į sudedamąsias dalis: plastiko korpusą, elektrolitus ir švino plokšteles. Tik tada atliekos atitinkamai paskirstomos į jų perdirbimu užsiimančias įmones. Plastikiniai korpusai antriniame perdirbimo etape vėl virsta akumuliatorių korpusais, iš švino plokštelių vėl išliejamos naujos, naudoti tinkamos plokštelės, o iš elektrolitų gaunamos cheminės trąšos.

Panašiai suskaidomi ir amortizatoriai – į alyvą ir metalo dalį. Iš tepalo, kuro bei oro filtrų atskiriama alyva, metalas ir filtrinė medžiaga. Metalas išvežamas į didžiąsias Europos metalo liejyklas, kuriose vėl gaminami produktai, o filtrinė medžiaga panaudojama tik kaip kuras energijai gauti, ją sudeginant pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose.

Vienus didžiausių automobilinių atliekų kiekius sudaro padangos. Lietuvoje kol kas taip pat vyksta tik pirminis padangų apdorojimo etapas: padangos surenkamos, apdorojamos, susmulkinamos ir supresuojamos dėl pigesnių transportavimo kaštų ir išvežamos į užsienį. Ten jų laukia dvejopos panaudojimo galimybės: produktui arba energijai gauti. Pirmuoju atveju iš padangų gali būti gaminamos įvairios guminės, pavyzdžiui, kelių ženklinimo, detalės, sporto, žaidimo aikštelių kiliminės dangos ir kt. Gamyklos, naudojančios padangas kaip kurą energijai gauti, kartais pritaiko jų pelenus tam tikrų mišinių gamybai, pavyzdžiui, kelių asfalto klojimui.

Sąvartynuose automobilių atliekų turėtų nelikti

Galimybė ateityje ir Lietuvoje dalį atliekų panaudoti alternatyviam kurui – visiškai reali. Vis tik specialistai primena, kad toks grynas atliekos panaudojimas atliekų tvarkymo hierarchijoje yra tarsi „laipteliu žemiau“ nei jos perdirbimas į naudoti tinkamus produktus. Jei padangos naudojamos kurui, iš jų gaunama energija tiesiog „paleidžiama į orą“ – atliekos produkto pavidalu atgal nebegrįžta, uždaras ciklas sustoja. Tačiau ir tai – gerokai draugiškiau aplinkai nei atliekų likučius tiesiog suversti sąvartynuose. Beje, į sąvartynus išmetamų, neperdirbamų automobilių atliekų procentas šiandien jau visai mažas. Numatyta, kad labai greitai net ir jo nebeliks. Alternatyva – nebetinkamos perdirbti automobilių dalys, pavyzdžiui, įvairūs plastikai, gumos, taip pat panaudojamos kurui. Atliekas susmulkinus gaunamas atitinkamo kaloringumo atliekų mišinys, kuris, priklausomai nuo to, ar jame yra pavojingų dalių, gabenamas į deginimo įrenginius, gaminančius šilumą arba elektrą. Gamybinių atliekų mažėjimo sąvartynuose tendencija šiandien jau yra akivaizdi.

Pavojingosios automobilinės atliekos: kaip jomis deramai pasirūpinti

Dauguma automobilių atliekų yra pavojingųjų atliekų sąraše: alyva, jos pakuotės ir ja suteptos pašluostės, akumuliatoriai, hidrauliniai amortizatoriai, tepalų, kuro ir oro filtrai, baterijos ir kitos savo sudėtyje pavojingų medžiagų turinčios automobilių dalys. Tokios atliekos bei pavojingomis atliekomis nelaikomos automobilinės atliekos (pavyzdžiui, automobilinės padangos), numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos, gali kelti didelį pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Tokias atliekas privaloma perduoti legaliam atliekų tvarkytojui.

„Autogamintojų ir importuotojų“ asociacija šias pavojingas atliekas iš gyventojų surenka organizuojamų akcijų metu. Daugiau apie organizuojamas akcijas – www.agia.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradės darbą saugomų teritorijų pareigūnai
  2. Neršiančias lydekas brakonieriai stveria ir plikomis rankomis, ir puola žeberklais
  3. Telšiuose atidaroma vienos dienos Eko-meno paroda (programa)
  4. Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
  5. Gegužės 11–12 d. pasaulis švenčia migruojančių paukščių dieną
  6. Mėlynių „šukavimas“ – nusikaltimas gamtai
  7. Siūloma didinti baudas brakonieriams
  8. Spanguoliauti – tikrai dar ne laikas
  9. Savaitgalį žvejai sulauks gamtosaugininkų patikros
  10. Gyvūnai mieste: kaip reaguoti ir jiems padėti
  11. Dėl vilkų padarytos žalos kreipkitės į savivaldybę
  12. Dėl žalos aplinkai Kauno rajone skelbiama ekstremali situacija
  13. Šiauliuose Salduvės parke iškelti inkilai (nuotraukos)
  14. Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
  15. Nuo gruodžio vidurio draudžiama žvejoti vėgėles

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tššš... apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip naujakuriams apsaugoti įsigytą turtą?
  • Atvirų batų metas: kaip kovoti pėdų bėdomis
  • Dažniausia siuntų pažeidimų priežastis – blogas pakavimas
  • Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

Kiti Straipsniai

Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai

2025 06 07
Aplinkosaugininkai primena oro balionų ir dangaus žibintų žalą aplinkai: kodėl verta jų atsisakyti | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai primena oro balionų ir dangaus žibintų žalą aplinkai: kodėl verta jų atsisakyti

2025 05 23
Linas Jonauskas | Seimo kanceliarijos nuotr.

Ministerija raginama greičiau stiprinti aplinkosauginę kontrolę

2025 05 06
Svetimžemės rūšys: kokios prevencijos galime imtis ir kokią paramą galime gauti? | am.lrv.lt nuotr.

Svetimžemės rūšys: ko iš anksto galime imtis ir kokią paramą galėtume gauti?

2025 05 03
Europos komisija | vle.lt nuotr.

Lietuva nepritaria EK pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje ir žvejybos reikmenyse

2025 05 01
Miškas | am.lt nuotr.

Pristatytos rengiamo Miškų įstatymo svarbiausios nuostatos

2025 04 24
Kiškis. Gyvūnų jaunikliai

Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių – tai kenkia jiems

2025 04 22
Paprastasis karšis (Abramis brama)

Prasidėjo karšių neršto laikas – sugautus privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį

2025 04 20
Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.

L. Okockis. Miškai pasienyje – ne žaliava, o gyvybiškai svarbi gynybinė užtvara

2025 04 18
Aplinkosauginis švietimas

Vilniečių aplinkosauginiam švietimui – 70 tūkst. eurų

2025 04 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tššš... apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Požeminiai elektros kabeliai padės išvengti elektros tiekimo sutrikimų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai